TEXTS 5-6
aśāstra-vihitaṁ ghoraṁ
tapyante ye tapo janāḥ
dambhāhaṅkāra-saṁyuktāḥ
kāma-rāga-balānvitāḥ
karṣayantaḥ śarīra-sthaṁ
bhūta-grāmam acetasaḥ
māṁ caivāntaḥ śarīra-sthaṁ
tān viddhy āsura-niścayān
aśāstra — ne šventraščiuose; vihitam — nurodytas; ghoram — kenksmingas kitiems; tapyante — atlieka; ye — tie, kurie; tapaḥ — askezes; janāḥ — žmonės; dambha — pasipūtimo; ahaṅkāra — ir egoizmo; saṁyuktāḥ — įtraukti; kāma — geismo; rāga — ir prisirišimo; bala — jėgos; anvitāḥ — pastūmėti; karṣayantaḥ — kankinantys; śarīra-stham — glūdintį kūne; bhūta-grāmam — materijos pradmenų junginį; acetasaḥ — paklydusio proto; mām — Mane; ca — taip pat; eva — tikrai; antaḥ — viduje; śarīra-stham — glūdintį kūne; tān — jie; viddhi — supraski; āsura-niścayān — demonai.
Tie, kurie atlieka šventraščių nerekomenduojamą rūsčią askezę ir visa tai daro iš pasipūtimo bei egoizmo, skatinami geismo bei potraukių, kurie yra kvailiai ir kankina kūną, sudarytą iš materijos pradmenų, o taip pat ir Supersielą jame, tie yra demonai.
KOMENTARAS: Yra žmonių, kurie susigalvoja įvairias šventraščių nenurodytas askezes. Pavyzdžiui, badavimas kokiu nors slaptu, tarkim vien politiniu, tikslu šventraščiuose neminimas. Šventraščiai pataria badauti dėl dvasinio tobulėjimo, o ne politiniais ar socialiniais tikslais. Tokias askezes atliekantys žmonės, pasak „Bhagavad-gītos“, yra tikri demonai. Jų darbai prieštarauja šventraščių nurodymams ir niekam nenaudingi. Iš tikrųjų veikti juos skatina išdidumas, klaidinga savimonė, geismas ir kūniškų malonumų siekimas. Toks elgesys ne tik sutrikdo kūno, sudaryto iš materijos pradmenų, harmoniją, bet ir priverčia nerimauti Patį Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kuris glūdi tame kūne. Autoritetų nepalaikomas badavimas ar askezė politiniais tikslais dargi drumsčia aplinkinių ramybę. Vedose neužsiminta apie tokius askezės būdus. Demonai mano, kad šitaip jie galės priversti savo priešus ar priešiškas grupuotes nusileisti jų norams, tačiau kartais taip badaudami miršta. Aukščiausiasis Dievo Asmuo nepritaria tokiam elgesiui. Jis sako, kad toks elgesys būdingas demonams. Taip elgdamiesi jie įžeidžia Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, nes jų elgesys prieštarauja Vedų priesakams. Šiuo atveju reikšmingas žodis acetasaḥ. Sveikai mąstantys žmonės turėtų laikytis šventraščių nurodymų. Tie, kurių mąstysena iškreipta, nepaiso šventraščių ir patys išsigalvoja asketizmo būdus. Nereikėtų pamiršti, kas laukia demonų – tai aprašyta ankstesniame skyriuje. Viešpats priverčia juos gimti demonų įsčiose. Todėl gyvenimas po gyvenimo jie gyvena pagal demoniškus principus, nežinodami apie savo ryšį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Tačiau, jei demonams pasiseks ir jie sutiks dvasinį mokytoją, sugebantį nukreipti juos Vedų išminties keliu, jie išsilaisvins iš demoniško gyvenimo pančių ir galų gale pasieks aukščiausiąjį tikslą.