TEXT 22
yat tu kṛtsna-vad ekasmin
kārye saktam ahaitukam
atattvārtha-vad alpaṁ ca
tat tāmasam udāhṛtam
yat — tas, kuris; tu — bet; kṛtsna-vat — visiškai; ekasmin — prie vieno; kārye — darbo; saktam — prisirišęs; ahaitukam — be priežasties; atattva-artha-vat — be žinių apie tikrovę; alpam — labai ribotas; ca — ir; tat — tas; tāmasam — tamsos guṇos; udāhṛtam — sakoma, yra.
Žinojimas, dėl kurio žmogus prisiriša prie vienos veiklos rūšies kaip visų svarbiausios, neatspindintis tiesos ir labai skurdus, pasakyta, yra tamsos guṇos.
KOMENTARAS: Paprasto žmogaus „žinojimas“ visada priklauso tamsos, arba neišmanymo, guṇai, nes sąlygotame gyvenime kiekvienos gyvosios esybės gimimas yra įtakojamas neišmanymo guṇos. Kas negilina žinių, remdamasis autoritetais ir šventraščių nurodymais, to žinios yra apribotos kūno pažinimu. Jis nesistengia veikti pagal šventraščių nurodymus. Jo Dievas yra pinigai, o žinojimas susijęs su tuo, kaip patenkinti kūno poreikius. Toks žinojimas niekaip nesusijęs su Absoliučia Tiesa. Jis daugiau ar mažiau panašus į gyvūnų „mokslą“ – kaip valgyti, miegoti, poruotis ir gintis. Apibūdindamas tokį žinojimą, posmas jį vadina tamsos guṇos padariniu. Kitaip sakant, žinojimas, kad dvasinė siela yra aukščiau kūno, yra dorybės guṇos. Žinojimas, skatinantis daugybės teorijų ir doktrinų kūrimą, pasitelkus žemišką logiką ir spekuliatyvius samprotavimus, yra aistros guṇos, o žinojimas, kurio vienintelis objektas – kūno patogumai, yra neišmanymo guṇos.