TEXT 57
cetasā sarva-karmāṇi
mayi sannyasya mat-paraḥ
buddhi-yogam upāśritya
mac-cittaḥ satataṁ bhava
cetasā — intelektu; sarva-karmāṇi — visų rūšių veiklą; mayi — Man; sannyasya — paskirdamas; mat-paraḥ — Mano globojamas; buddhi-yogam — pasiaukojimo veikloje; upāśritya — rasdamas prieglobstį; mat-cittaḥ — įsisąmoninęs Mane; satatam — dvidešimt keturias valandas per parą; bhava — tapk.
Kad ir ką darytum, pasikliauk Manimi ir Mano globa. Taip su pasiaukojimu tarnaudamas, į Mane nukreipk visas mintis.
KOMENTARAS: Veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, nesielgia taip, tarsi jis būtų pasaulio šeimininkas. Jis turi elgtis kaip tarnas, vadovaudamasis Aukščiausiojo Viešpaties nurodymais. Tarnas nesielgia kaip panorėjęs, jis daro tai, ką liepia šeimininkas. Tarnas, besidarbuojantis aukščiausiojo šeimininko labui, abejingas ir laimėjimui, ir netekčiai. Jis tiesiog vykdo savo pareigas, būdamas ištikimu Viešpaties įsakymui. Gali kilti toks klausimas: Arjunai vadovavo Pats Kṛṣṇa, o ką daryti, kai Kṛṣṇos nėra šalia? Jeigu elgsimės taip, kaip šioje knygoje moko Kṛṣṇa, ir vykdysime Kṛṣṇos atstovo nurodymus, tuomet irgi pasieksime tokius pačius rezultatus. Šiame posme labai svarbus sanskrito žodis mat-paraḥ. Jis pažymi, kad nėra kito gyvenimo tikslo, kaip veikti su Kṛṣṇos sąmone siekiant patenkinti Kṛṣṇą. Taip veikiant reikia galvoti tik apie Kṛṣṇą: „Šią konkrečią pareigą man patikėjo Pats Kṛṣṇa.“ Taip mes savaime galvosime apie Kṛṣṇą ir pasieksime Kṛṣṇos sąmonės tobulumą. Tačiau vertėtų įsidėmėti, kad tuo atveju, kai pataikaujama savo užgaidoms, savo veiklos rezultatus aukoti Aukščiausiajam Viešpačiui nedera. Tokie veiksmai nėra Kṛṣṇai skirta pasiaukojimo tarnystė. Reikia vadovautis Kṛṣṇos įsakymu – tai labai svarbu. Kṛṣṇos nurodymus gauname per mokinių seką iš bona fide dvasinio mokytojo, todėl dvasinio mokytojo paliepimą reikia laikyti svarbiausia gyvenimo priederme. Jei žmogus randa bona fide dvasinį mokytoją ir veikia taip, kaip jis nurodo, jis tikrai įsisąmonins Kṛṣṇą ir pasieks gyvenimo tobulumą.