TEXT 33
sadṛśaṁ ceṣṭate svasyāḥ
prakṛter jñānavān api
prakṛtiṁ yānti bhūtāni
nigrahaḥ kiṁ kariṣyati
sadṛśam — atitinkamai; ceṣṭate — elgiasi; svasyāḥ — pagal savo paties; prakṛteḥ — gamtos guṇas; jñāna-vān — išminčius; api — nors; prakṛtim — prigimtį; yānti — eina; bhūtāni — visos gyvosios esybės; nigrahaḥ — slopinimas; kim — ką; kariṣyati — gali padaryti.
Net ir išmanantis žmogus elgiasi pagal savo prigimtį, kurią visos gyvosios esybės gauna iš trijų guṇų. Tai ką gi laimėsi slopindamas savo prigimtį?
KOMENTARAS: Septintame skyriuje (7.14) Viešpats teigia, kad neįmanoma išvengti materialios gamtos guṇų įtakos, kol nepasieksi transcendentinio Kṛṣṇos sąmonės lygmens. Todėl net puikiausiai pasaulietiškai išsilavinęs žmogus nepajėgs ištrūkti iš māyos žabangų, jei remsis vien teorinėmis žiniomis, t.y. sugebėjimu skirti sielą ir kūną. Egzistuoja daugybė vadinamųjų dvasiškų žmonių, besidedančių labai mokytais, kurių vidinį gyvenimą visiškai valdo gamtos guṇos, ir jų įtakos nugalėti jie nesugeba. Žmogus gali turėti labai gerą akademinį išsilavinimą, tačiau ilgalaikis kontaktas su materialia gamta jį supančioja. Kṛṣṇos sąmonė padeda ištrūkti iš materijos pančių net ir tada, kai dar atliekame nurodytas pareigas, atitinkančias mūsų padėtį materialiame pasaulyje. Tad neišsiugdžius visiškos Kṛṣṇos sąmonės, nevalia mesti savo pareigų pagal veiklos pobūdį. Niekam nevalia ūmai mesti nurodytų pareigų ir dirbtinai tapti yogu ar transcendentalistu. Kur kas geriau nekeičiant savo padėties ir labiau pažengusiųjų vadovaujamam stengtis pasiekti Kṛṣṇos sąmonę. Šitaip galima ištrūkti iš Kṛṣṇos māyos gniaužtų.