TEXT 31
sarva-bhūta-sthitaṁ yo māṁ
bhajaty ekatvam āsthitaḥ
sarvathā vartamāno ’pi
sa yogī mayi vartate
sarva-bhūta-sthitam — glūdinčiam kiekvieno širdyje; yaḥ — tas, kuris; mām — Man; bhajati — pasiaukojamai tarnauja; ekatvam — vienovėje; āsthitaḥ — esančiam; sarvathā — visais atžvilgiais; vartamānaḥ — esantis; api — nepaisant to; saḥ — jis; yogī — transcendentalistas; mayi — Manyje; vartate — lieka.
Toks yogas, kuris garbina Supersielą ir Jai tarnauja, žinodamas, kad Aš ir Supersiela esame viena, visada ir bet kokiomis aplinkybėmis yra Manyje.
KOMENTARAS: Yogas, medituojantis Supersielą, vidujai regi pilnutinę Kṛṣṇos dalį – keturrankį Viṣṇu, laikantį rankose kriauklę, diską, vėzdą ir lotoso žiedą. Yogas turėtų žinoti, kad Viṣṇu nesiskiria nuo Kṛṣṇos. Supersielos pavidalu Kṛṣṇa esti kiekvienos būtybės širdyje. Maža to, nesuskaičiuojama daugybė Supersielų, kurios yra gyvųjų esybių širdyse, nesiskiria viena nuo kitos. Taip pat nesiskiria ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, su transcendentine meile nuolat tarnaujantis Kṛṣṇai, nuo yogo, kuris pasiekė tobulumą medituodamas Supersielą. Kṛṣṇą įsisąmoninęs yogas (net jei šiame materialiame pasaulyje jam tenka atlikti pačią įvairiausią veiklą) visuomet gyvena Kṛṣṇoje. Tai patvirtinama Śrīlos Rūpos Gosvāmio „Bhakti- rasāmṛta-sindhu“ (1.2.187): nikhilāsv apy avasthāsu jīvan-muktaḥ sa ucyate. Viešpaties bhaktas, visada veikdamas su Kṛṣṇos sąmone, jau išsivadavo. „Nārada-pañcarātroje“ ta mintis patvirtinta tokiais žodžiais:
dik-kālādy-anavacchinne
kṛṣṇe ceto vidhāya ca
tan-mayo bhavati kṣipraṁ
jīvo brahmaṇi yojayet
„Kṛṣṇa yra visa persmelkiantis, egzistuoja anapus laiko ir erdvės. Sukaupus dėmesį į Jo transcendentinį pavidalą mintimis pasineriama į Kṛṣṇą ir pasiekiamas džiaugsmingas transcendentinio bendravimo su Juo būvis.“
Kṛṣṇos sąmonė – tai aukščiausias transo būvis yogos praktikoje. Patsai supratimas, kad Kṛṣṇa Paramātmos pavidalu glūdi kiekvienos būtybės širdyje, daro yogą trūkumų neturinčiu žmogumi. Vedos („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.21) patvirtina, kad Viešpats turi nesuvokiamą galią: eko ‘pi san bahudhā yo ‘vabhāti. „Nors Viešpats – vienas, Jis gyvena nesuskaičiuojamoje daugybėje širdžių daugeliu.“ Analogiškai kalbama ir smṛti-śāstroje:
eka eva paro viṣṇuḥ
sarva-vyāpī na saṁśayaḥ
aiśvaryād rūpam ekaṁ ca
sūrya-vat bahudheyate
„Viṣṇu – vienas ir vis dėlto Jis visa persmelkiantis. Savo nesuvokiama galia, nors Jo pavidalas vienas, Jis prasiskverbia visur, kaip saulė, vienu metu pasirodanti daugelyje vietų.“