TEXT 4
adhibhūtaṁ kṣaro bhāvaḥ
puruṣaś cādhidaivatam
adhiyajño ’ham evātra
dehe deha-bhṛtāṁ vara
adhibhūtam — materiali kūrinija; kṣaraḥ — nuolat kintanti; bhāvaḥ — gamta; puruṣaḥ — visatos pavidalas, apimantis visus pusdievius, tarp jų Saulės ir Mėnulio; ca — ir; adhidaivatam — vadinamas adhidaiva; adhiyajñaḥ — Supersiela; aham — Aš (Kṛṣṇa); eva — tikrai; atra — šiame; dehe — kūne; deha-bhṛtām — įkūnyto; vara — o geriausiasis.
O geriausias iš įkūnytų būtybių, materiali gamta, kuri nuolat kinta, vadinama adhibhūta [materiali kūrinija]. Viešpaties visatos pavidalas, apimantis visus pusdievius, tarp jų Saulės ir Mėnulio, vadinamas adhidaiva. O Mane, Aukščiausiąjį Viešpatį, esantį kiekvienos įkūnytos būtybės širdyje kaip Supersielą, vadina adhiyajña [aukos Viešpačiu].
KOMENTARAS: Materiali gamta nuolat kinta. Paprastai, materialūs kūnai pergyvena šešis raidos etapus: jie gimsta, auga, kurį laiką egzistuoja, sukuria šalutinius produktus, vysta ir pagaliau išnyksta. Materiali gamta vadinama adhibhūta. Ji sukuriama tam tikru laiko momentu ir tam tikru metu bus sunaikinta. Aukščiausiojo Viešpaties visatos pavidalo, apimančio visus pusdievius su jų skirtingomis planetomis, samprata vadinama adhidaivata. Kartu su individualia siela kūne glūdi ir Supersiela – pilnutinė Viešpaties Kṛṣṇos reprezentacija. Supersiela vadinasi Paramātma, arba adhiyajña, ir glūdi širdyje. Šio posmo kontekste ypač reikšmingas žodis eva, nes juo Viešpats pabrėžia, kad Paramātma nesiskiria nuo Jo Paties. Supersiela, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, esąs šalia individualios sielos, yra pastarosios poelgių liudininkas ir jos įvairių sąmonės formų šaltinis. Supersiela suteikia individualiai sielai veiklos laisvę ir stebi jos poelgius. Visos Aukščiausiojo Viešpaties apraiškų funkcijos savaime tampa aiškios tyram, Kṛṣṇą įsisąmoninusiam bhaktui, kuris transcendentiškai tarnauja Viešpačiui. Neofitas, kuriam dar neprieinama Supersiela, Aukščiausiojo Viešpaties skleidinys, mąsto apie milžinišką Viešpaties visatos pavidalą, vadinamą adhidaivata. Neofitui patariama mąstyti apie visatos pavidalą, t.y. virāṭ- puruṣą, kurio kojos simbolizuoja žemesniąsias planetas, akys – Saulę ir Mėnulį, o galva – aukštesniąją planetų sistemą.