TEXT 15
jñāna-yajñena cāpy anye
yajanto mām upāsate
ekatvena pṛthaktvena
bahudhā viśvato-mukham
jñāna-yajñena — gilindami žinojimą; ca — taip pat; api — tikrai; anye — kiti; yajantaḥ — atnašauja auką; mām — Mane; upāsate — garbina; ekatvena — kaip vienovę; pṛthaktvena — kaip dualybę; bahudhā — kaip įvairovę; viśvataḥ-mukham — kaip visatos pavidalą.
Kiti, kurie atnašauja auką gilindami žinojimą, garbina Aukščiausiąjį Viešpatį kaip vienabūtį, kaip skirtingą daugelyje pavidalų ir kaip visatos pavidalą.
KOMENTARAS: Šis posmas apibendrina ankstesniuosius. Viešpats sako Arjunai, kad tie, kurių Kṛṣṇos sąmonė tyra, ir kuriems be Kṛṣṇos niekas daugiau nebeegzistuoja, vadinami mahātmomis. Tačiau yra žmonių, kurie dar nepasiekė mahātmų lygio, bet irgi garbina Kṛṣṇą įvairiais būdais. Apie kai kuriuos iš jų jau kalbėta. Tai kenčiantys, turintys finansinių sunkumų, smalsieji ir išminties ieškotojai. Tačiau yra užimančių dar žemesnę padėtį. Jie skirstomi į trys grupes: (1) garbinantys save kaip vieną su Aukščiausiuoju Viešpačiu; (2) garbinantys pačių išgalvotą Aukščiausiojo Viešpaties pavidalą; (3) pripažįstantys ir garbinantys viśva-rūpą – Aukščiausiojo Dievo Asmens visatos pavidalą. Iš jų žemiausi yra tie, kurie garbina save, kaip Aukščiausiąjį Viešpatį, ir laiko save monistais. Jų yra daugiausia. Tokie žmonės mano, kad jie – Aukščiausiasis Viešpats ir taip manydami garbina save. Tai irgi vienas iš Dievo garbinimo būdų, nes monistai suvokia, kad jie yra dvasinės sielos, o ne materialūs kūnai. Gerai, kad vyrauja bent tokia mintis. Būtent taip dažniausiai Aukščiausiąjį Viešpatį garbina impersonalistai. Antrai grupei priklauso pusdievių garbintojai, kurie įsivaizduoja, kad kiekviena forma yra Aukščiausiojo Viešpaties forma. Trečiai grupei priklauso tie, kurių mintys neišsiveržia už materialios visatos ribų. Visatą jie laiko aukščiausiu organizmu, esybe, ir ją garbina. Bet ir visata yra viena Viešpaties formų.