TEXT 15
arjuna uvāca
paśyāmi devāṁs tava deva dehe
sarvāṁs tathā bhūta-viśeṣa-saṅghān
brahmāṇam īśaṁ kamalāsana-stham
ṛṣīṁś ca sarvān uragāṁś ca divyān
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; paśyāmi — aš matau; devān — visus pusdievius; tava — Tavo; deva — o Viešpatie; dehe — kūne; sarvān — visas; tathā — taip pat; bhūta — gyvąsias esybes; viśeṣa-saṅghān — ypatingu būdu susirinkusius; brahmāṇam — Viešpatį Brahmą; īśam — Viešpatį Śivą; kamala- āsana-stham — sėdintį lotoso žiede; ṛṣīn — didžius išminčius; ca — taip pat; sarvān — visas; uragān — gyvates; ca — taip pat; divyān — dieviškas.
Arjuna tarė: Mano brangus Viešpatie Kṛṣṇa, Tavo kūne drauge regiu visus pusdievius ir kitas gyvąsias esybes. Matau lotoso žiede sėdintį Brahmą, regiu Viešpatį Śivą ir visus išminčius bei dieviškas gyvates.
KOMENTARAS: Arjuna išvydo viską, kas egzistuoja visatoje. Taigi jis mato Brahmą – pirmąją visatos būtybę, taip pat dangaus gyvatę, ant kurios žemesnėse visatos srityse guli Garbhodakaśāyī Viṣṇu. Į guolį susirangiusi gyvatė vadinasi Vāsuki. Yra ir daugiau gyvačių, vadinamų Vāsuki. Arjunos žvilgsnis aprėpia visatą nuo Garbhodakaśāyī Viṣṇu iki aukščiausios jos dalies, lotoso žiedo – planetos, kurioje gyvena pirmoji visatos būtybė Brahmā. Taigi Arjuna, sėdėdamas kovos vežime, iš vieno taško matė viską nuo pradžios iki galo. Tai tebuvo įmanoma Aukščiausiojo Viešpaties, Kṛṣṇos, malone.