TEXT 2
bhavāpyayau hi bhūtānāṁ
śrutau vistaraśo mayā
tvattaḥ kamala-patrākṣa
māhātmyam api cāvyayam
bhava — atsiradimas; apyayau — išnykimas; hi — tikrai; bhūtānām — visų gyvųjų esybių; śrutau — išklausytas; vistaraśaḥ — smulkiai; mayā — mano; tvattaḥ — iš Tavęs; kamala-patra-akṣa — o lotosaaki; māhātmyam — šlovė; api — taip pat; ca — ir; avyayam — neišsenkanti.
O lotosaaki, aš išklausiau išsamų Tavo aiškinimą apie tai, kaip atsiranda ir išnyksta visos gyvosios esybės ir suvokiau Tavo neišsenkančią didybę.
KOMENTARAS: Arjuna kreipiasi į Viešpatį Kṛṣṇą iš džiaugsmo Jį vadindamas lotosaakiu (Kṛṣṇos akys panašios į lotoso žiedlapius), nes ankstesniame skyriuje Kṛṣṇa užtikrino Jį: ahaṁ kṛtsnasya jagataḥ prabhavaḥ pralayas tathā – „Aš esu viso materialaus pasaulio atsiradimo ir išnykimo šaltinis.“ Viešpats tai išsamiai paaiškino Arjunai. Šis toliau sužino, kad nors Kṛṣṇa ir yra viso to, kas atsiranda ir išnyksta, šaltinis, Jis Pats lieka nuošalyje. Devintame skyriuje Viešpats nurodė, kad Jis visa persmelkiantis, tačiau tai dar nereiškia, kad Jis kaip asmenybė yra visur. Tokia yra nesuvokiama Kṛṣṇos galybė, ir Arjuna patvirtina, kad gerai ją suprato.