TEXT 8
na tu māṁ śakyase draṣṭum
anenaiva sva-cakṣuṣā
divyaṁ dadāmi te cakṣuḥ
paśya me yogam aiśvaram
na — niekada; tu — bet; mām — Manęs; śakyase — gali; draṣṭum — matyti; anena — šiomis; eva — tikrai; sva-cakṣuṣā — akimis; divyam — dievišką; dadāmi — Aš duosiu; te — tau; cakṣuḥ — regėjimą; paśya — pažvelk; me — į Mano; yogam aiśvaram — nesuvokiamą mistinę jėgą.
Tačiau tu negali matyti Manęs savo dabartinėmis akimis, todėl Aš suteikiu tau dievišką regėjimą. Regėk Mano mistinę galybę!
KOMENTARAS: Tyras bhaktas nori matyti Kṛṣṇą tiktai dvirankiu pavidalu ir jokiu kitu. Viešpaties malone, bhaktas mato Viešpaties visatos pavidalą ne protu, o dvasinėmis akimis. Arjunai, kad jis išvystų Kṛṣṇos visatos pavidalą, patariama keisti ne mąstymą, o regėjimą. Kṛṣṇos visatos pavidalas nėra pats svarbiausias – tai paaiškės iš kitų posmų. Bet Arjuna panoro jį pamatyti, todėl Viešpats suteikia jam ypatingą regėjimą, būtiną tam pavidalui išvysti.
Bhaktus, kurių transcendentiniai santykiai su Kṛṣṇa teisingi, patraukia ne materialios Jo didybės demonstracija, o meilę Kṛṣṇai žadinantys bruožai. Nei Kṛṣṇos bičiuliai, Kṛṣṇos žaidimų draugai, nei Kṛṣṇos tėvai niekada nesiveržia, kad Kṛṣṇa parodytų jiems Savo turtus ir galybę. Jie pagauti tokios tyros meilės, kad net nežino, jog Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Abipusė meilė priverčia juos užmiršti, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Viešpats. „Śrīmad-Bhāgavatam“ sakoma, kad berniukai, žaidžiantys su Kṛṣṇa – didžiai dorovingos sielos, ir po daugybės gimimų jiems suteikta tokia galimybė žaisti su Kṛṣṇa. Tie berniukai nežino, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jie laiko Jį savo artimu draugu. Todėl Śukadeva Gosvāmis ir sako:
itthaṁ satāṁ brahma-sukhānubhūtyā
dāsyaṁ gatānāṁ para-daivatena
māyāśritānāṁ nara-dārakeṇa
sākaṁ vijahruḥ kṛta-puṇya-puñjāḥ
„Štai Aukščiausioji Asmenybė, kurią didieji išminčiai laiko beasmeniu Brahmanu, bhaktai – Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, o paprasti žmonės – materialios gamtos padariniu. O šie berniukai, ankstesniuose gyvenimuose atlikę daugybę doringų poelgių, dabar žaidžia su Juo – Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu.“ (SB 10.12.11)
Taigi bhaktai ne itin siekia išvysti viśva-rūpą, visatos pavidalą, bet Arjuna nori jį pamatyti, kad ateityje žmonės neabejotų Kṛṣṇos teiginiais ir žinotų, kad Kṛṣṇa ne tik teoriškai ir filosofiškai įrodė esąs Aukščiausiasis, bet realiai toks apsireiškė Arjunai. Arjuna turi tai patvirtinti, nes juo prasideda paramparos sistema. Norintiems suvokti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Kṛṣṇą, ir sekantiems Arjunos pėdomis, žinotina, kad Kṛṣṇa ne tik teoriškai įrodė esąs Pats Aukščiausiasis, bet ir tiesiogiai apsireiškė kaip Aukščiausiasis.
Viešpats suteikė Arjunai galią regėti Savo visatos pavidalą, nes žinojo, kad pats Arjuna, kaip jau minėjom, nelabai troško jį pamatyti.