No edit permissions for Lithuanian

TEXT 20

sarva-bhūteṣu yenaikaṁ
bhāvam avyayam īkṣate
avibhaktaṁ vibhakteṣu
taj jñānaṁ viddhi sāttvikam

sarva-bhūteṣu — visose gyvosiose esybėse; yena — kurio dėka; ekam — vieną; bhāvam — padėtį; avyayam — amžiną; īkṣate — mato; avibhaktam — nedalomą; vibhakteṣu — gausybėje padalintų; tat — tas; jñānam — žinojimas; viddhi — žinok; sāttvikam — dorybės guṇos.

Žinojimas, kurio dėka viena nedaloma dvasinė esmė matoma visose gyvosiose esybėse, nors jos yra susiskaidžiusios į daugybę formų, žinok, yra dorybės guṇos.

KOMENTARAS: Žinojimas žmogaus, kuris visose gyvosiose būtybėse – pusdieviuose, žmonėse, žvėryse, paukščiuose, gyvūnuose, vandens gyviuose bei augaluose – mato vieną ir tą pačią dvasinę sielą, yra dorybės guṇos. Visose gyvosiose esybėse dvasinė siela ta pati, nors jų kūnai, pelnyti praeities veikla, skirtingi. Septintame skyriuje jau buvo kalbėta, kad gyvybės jėgą kiekvienam kūnui įkvepia aukštesnioji Aukščiausiojo Viešpaties prigimtis. Taigi matyti kiekviename kūne tą aukštesnę prigimtį, gyvybės jėgą, – reiškia matyti dorybės guṇos lygiu. Toji gyvybės energija amžina, tuo tarpu kūnai pasmerkti suirti. Skirtumus matome stebėdami kūnus: sąlygotam gyvenimui būdinga materialios būties formų įvairovė, todėl mums ir atrodo, kad gyvybės jėga susiskaidžiusi. Toks impersonalus žinojimas yra vienas dvasinės savivokos aspektų.

« Previous Next »