TEXT 11
devān bhāvayatānena
te devā bhāvayantu vaḥ
parasparaṁ bhāvayantaḥ
śreyaḥ param avāpsyatha
devān — pusdievius; bhāvayata — patenkinę; anena — šia auka; te — tie; devāḥ — pusdieviai; bhāvayantu — patenkins; vaḥ — jus; parasparam — abipusiškai; bhāvayantaḥ — tenkindami vienas kitą; śreyaḥ — palaiminimą; param — aukščiausią; avāpsyatha — jūs pasieksite.
Aukomis patenkinti pusdieviai atlygins tuo pačiu. Tokių santykių tarp žmonių ir pusdievių dėka įsivyraus visuotinė gerovė.
KOMENTARAS: Pusdieviai – tai įgalinti valdininkai, tvarkantys materialaus pasaulio reikalus. Oro, šviesos, vandens bei kitų gėrybių, reikalingų kiekvienos gyvosios esybės gyvybei palaikyti, tiekimas patikėtas pusdieviams – dideliam būriui Aukščiausiojo Dievo Asmens pagalbininkų, kurie yra įvairiose Jo kūno dalyse. Jų džiaugsmas ir nepasitenkinimas priklauso nuo to, kaip žmogus atlieka yajñas. Kai kurios yajños skirtos tam tikriems pusdieviams patenkinti, tačiau ir tuo atveju visas yajñas galų gale gauna jų metu garbinamas Viešpats Viṣṇu. „Bhagavad-gītoje“ irgi nurodoma, kad Pats Kṛṣṇa yra visų yajñų objektas: bhoktāraṁ yajña tapasām. Vadinasi, pagrindinis visų yajñų tikslas – patenkinti yajñą-patį. Kai jos deramai atliekamos, atsakingi už įvairius tiekimo barus pusdieviai, suprantama, lieka patenkinti ir aprūpina visais reikalingais gamtos produktais.
Yajñų atlikimas teikia ir daug kitokios naudos, tačiau galų gale jis padeda išsivaduoti iš materijos nelaisvės. Atliekant yajñas apvalomi visi veiksmai, – teigiama Vedose: āhāra-śuddhau sattva-śuddhiḥ sattva-śuddhau dhruvā smṛtiḥ smṛti-lambhe sarva-granthīnāṁ vipramokṣaḥ. Atliekant yajñą pašventinamas maistas, o valgant pašventintą maistą valosi žmogaus būtis. Kai būtis tampa švari, skaidrėja subtilieji atminties audiniai, ir tuomet, nušvitus atminčiai, žmogus susimąsto apie išsivadavimo kelią. Visa tai veda į Kṛṣṇos sąmonę, kurios taip stinga šių dienų visuomenei.