No edit permissions for Lithuanian

TEXT 12

iṣṭān bhogān hi vo devā
dāsyante yajña-bhāvitāḥ
tair dattān apradāyaibhyo
yo bhuṅkte stena eva saḥ

iṣṭān — trokštamas; bhogān — gyvenimo reikmes; hi — tikrai; vaḥ — jums; devāḥ — pusdieviai; dāsyante — duos; yajña-bhāvitāḥ — patenkinti atnašaujamomis aukomis; taiḥ — jų; dattān — duotais dalykais; apradāya — neaukodamas; ebhyaḥ — tiems pusdieviams; yaḥ — tas, kuris; bhuṅkte — mėgaujasi; stenaḥ — vagis; eva — tikrai; saḥ — jis.

Pusdieviai, atsakingi už įvairias gyvenimo reikmes, patenkinti yajños [aukos atnašavimo] atlikimu apdovanos jus būtiniausiais dalykais. Bet tas, kuris pats naudojasi šiomis dovanomis, neaukodamas jų pusdieviams, yra tikrų tikriausias vagis.

KOMENTARAS: Aukščiausias Dievo Asmuo, Viṣṇu, įgalioja pusdievius suteikti būtiniausius dalykus, todėl juos reikia tenkinti nurodytomis aukomis. Įvairiems pusdieviams patenkinti Vedose prisakoma atnašauti įvairiausias aukas, tačiau visos jos galiausiai tenka Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Tiems, kurie negali suvokti Dievo Asmenybės, rekomenduojama atnašauti aukas pusdieviams. Vedose siūlomos skirtingos yajños pagal konkrečių asmenybių materialias savybes. Tuo pačiu pagrindu, t.y. pagal skirtingas garbintojų savybes, garbinami įvairūs pusdieviai. Pavyzdžiui, mėsėdžiams siūloma garbinti deivę Kālī – šiurpią materialios gamtos formą, kuriai aukojami gyvūnai. O štai žmonėms, sąlygotiems dorybės guṇos, rekomenduojamas transcendentinis Viṣṇu garbinimas. Tačiau, iš esmės, visos yajños yra skirtos tam, kad tolydžio pasistūmėti transcendentinio tikslo kryptimi. Paprasti žmonės turi atnašauti bent penkias yajñas, kurios vadinasi pañca-mahā-yajña.

Tačiau būtina žinoti, kad visus žmonių visuomenės egzistavimui būtinus dalykus teikia Viešpaties tarpininkai – pusdieviai. Patys žmonės ničnieko sukurti negali. Panagrinėkime, pavyzdžiui, tai, ką jie valgo. Tai grūdai, vaisiai, daržovės, pienas, cukrus etc. – skirti žmonėms, kurie yra dorybės guṇos, ir nevegetarų maistas, pavyzdžiui, mėsa, – nė vieno iš šių produktų žmogus negali pasigaminti pats. Arba štai šiluma, šviesa, vanduo, oras ir kiti gyvybiškai svarbūs dalykai – nieko iš to, kas išvardinta, žmonių visuomenė sukurti negali. Jei nebūtų Aukščiausiojo Viešpaties – nei saulė, nei mėnulis dosniai neskleistų spindulių, nelytų lietus, nepūstų vėjas ir gyventi būtų neįmanoma. Akivaizdu, kad mūsų gyvenimas priklauso nuo Viešpaties teikiamų gėrybių. Net ir mūsų pramonės įmonės reikalauja milžiniško kiekio žaliavų: metalo, sieros, gyvsidabrio, mangano bei kitų svarbių medžiagų, o visas jas tiekia Viešpaties tarpininkai – kad teisingai naudodamiesi siunčiamomis gėrybėmis palaikytume sveikatą ir galėtume siekti savęs pažinimo, vedančio į galutinį gyvenimo tikslą – išsivaduoti iš materialios kovos už būvį. Šis gyvenimo tikslas pasiekiamas atliekant yajñas. Jei, pamiršdami vardan ko gyvena žmogus, mes naudojamės Viešpaties tarpininkų tiekiamomis gėrybėmis vien savo jusliniams malonumams ir vis labiau grimztame į materialią būtį (juk pasaulis sukurtas visai ne tam) – mes esame tikrų tikriausi vagys, ir todėl mus baudžia materialios gamtos įstatymai. Vagių visuomenė niekada nebus laiminga, nes vagys neturi gyvenimo tikslo. Primityvūs materialistai, vagys, gyvena be aukštesnių siekių, ieško tiktai juslinių malonumų ir nenutuokia, kaip atlikti yajñas. Tačiau Viešpats Caitanya įvedė lengviausią yajñąsankīrtaną-yajñą, kurią gali atlikti kiekvienas pasaulio gyventojas, pripažįstantis Kṛṣṇos sąmonės principus.

« Previous Next »