TEXT 34
indriyasyendriyasyārthe
rāga-dveṣau vyavasthitau
tayor na vaśam āgacchet
tau hy asya paripanthinau
indriyasya — juslių; indriyasya arthe — prie juslių objektų; rāga — prisirišimas; dveṣau — ir priešiškumas; vyavasthitau — reguliuojamas; tayoḥ — jų; na — niekada; vaśam — valdžion; āgacchet — reikia patekti; tau — tos; hi — tikrai; asya — jo; paripanthinau — kliūtys.
Yra principai, padedantys reguliuoti tiek prisirišimą, tiek priešiškumą, kylančius juslėms susilietus su jų objektais. Nederėtų patekti tokio prisirišimo ir priešiškumo valdžion, nes tai yra rimta kliūtis savęs pažinimo kelyje.
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės savaime nusigręžia nuo materialių juslinių malonumų. Tačiau tie, kurie nėra tokios sąmonės, privalo laikytis apreikštųjų šventraščių taisyklių. Nevaržomi jusliniai malonumai įkalina mus materialiame pasaulyje, o tie, kurie laikosi minėtų taisyklių, nepatenka į juslių objektų žabangas. Pavyzdžiui, lytiniai malonumai – sąlygotos sielos poreikis, jį įteisina vedybiniai saitai. Šventraščiai draudžia lytiškai santykiauti su moterimis, išskyrus savo žmoną. Į visas kitas moteris reikia žiūrėti kaip į savo motiną. Bet nors ir egzistuoja tokios nuostatos, vyras vis tiek linkęs svetimoteriauti. Tokius polinkius reikia tramdyti, kitaip jie taps rimta kliūtimi savęs pažinimo kelyje. Kol egzistuoja materialus kūnas, tol leidžiama tenkinti jo poreikius, suprantama, neperžengiant taisyklių ribų. Vis dėlto neturėtume pernelyg pasikliauti tokiais leidimais. Taisyklių reikia laikytis neprisirišant prie jų, nes ir nustatyta tvarka tenkinant jusles galima suklupti – nelaimė gali įvykti ir geriausiame kelyje. Net ir kruopščiausiai prižiūrimas kelias nebūna visiškai saugus. Dėl ilgo materialaus bendravimo mumyse labai gaji juslių tenkinimo dvasia. Todėl netgi tada, kai juslinį pasitenkinimą reguliuojame, lieka nuolatinis pavojus pulti. Taigi reikia visomis jėgomis priešintis, kad neprisirištume net ir prie reguliuojamo juslinio pasitenkinimo. O potraukis Kṛṣṇos sąmonei, meilės kupinai pastoviai tarnystei Kṛṣṇai, atitraukia nuo juslinės veiklos. Todėl bet kokioje gyvenimo stadijoje reikia neatitrūkti nuo Kṛṣṇos sąmonės.Tikrasis visų juslinių prisirišimų atsižadėjimo tikslas – pasiekti Kṛṣṇos sąmonės lygmenį.