TEXT 24
agnir jyotir ahaḥ śuklaḥ
ṣaṇ-māsā uttarāyaṇam
tatra prayātā gacchanti
brahma brahma-vido janāḥ
agniḥ — ugnis; jyotiḥ — šviesa; ahaḥ — diena; śuklaḥ — kai mėnulis pilnėja; ṣaṭ-māsāḥ — šeši mėnesiai; uttara-ayanam — saulei krypstant į šiaurę; tatra — tada; prayātāḥ — tie išėjusieji; gacchanti — eina; brahma — į Absoliutą; brahma-vidaḥ — žinantys Absoliutą; janāḥ — žmonės.
Pažinusieji Aukščiausiąjį Brahmaną pasiekia Jį išeidami iš pasaulio viešpataujant ugnies dievui, šviesoje, palankiu dienos metu, kai mėnulis pilnėja, arba per tuos šešetą mėnesių, kai saulė krypsta į šiaurę.
KOMENTARAS: Kai kalbama apie ugnį, šviesą, dieną ir dviejų savaičių mėnulio periodą, tai reiškia, kad visus šiuos reiškinius valdo įvairios dievybės, besirūpinančios sielos iškeliavimu. Mirties metu žmogaus mintys nutiesia jam kelią į naują gyvenimą. Jei žmogus atsitiktinai arba specialiai tam pasiruošęs palieka kūną aukščiau minėtu laiku, jis gali pasiekti beasmenį brahmajyoti. Mistikai, gerai įvaldę yogos praktiką, pasirenka laiką ir vietą kūnui palikti. Tačiau tie, kurie tam neturi įtakos ir tik atsitiktinai išėjo palankiu metu, vis tiek negrįš į gimimo ir mirties ratą. Priešingu atveju sugrįžimas labai tikėtinas. Tačiau tyram Kṛṣṇos sąmonės bhaktui dėl sugrįžimo nėra ko baimintis. Jo atveju nesvarbu, ar jis paliks kūną palankiu ar nepalankiu momentu, atsitiktinai ar tam pasiruošęs.