TEXT 17
pitāham asya jagato
mātā dhātā pitāmahaḥ
vedyaṁ pavitram oṁ-kāra
ṛk sāma yajur eva ca
pitā — tėvas; aham – Aš: asya – šios; jagataḥ — visatos; mātā — motina; dhātā — ramstis; pitāmahaḥ — senelis; vedyam — kas pažinu; pavitram — tas, kas skaistina; oṁ-kāra — skiemuo oṁ; ṛk — „Ṛg Veda“; sāma — „Sāma Veda“; yajuḥ — „Yajur Veda“; eva — tikrai; ca — ir.
Aš esu šios visatos tėvas, motina, ramstis ir prosenis. Aš esu pažinimo objektas, skaistintojas ir skiemuo oṁ. Aš taip pat Ṛg, Sāma ir Yajur Vedos.
KOMENTARAS: Visas judančias ir nejudančias kosmoso apraiškas gimdo įvairialypė Kṛṣṇos energijų veikla. Gyvendami materialiame pasaulyje, užmezgame ryšius su gyvosiomis esybėmis, kurios yra ne kas kita, kaip Kṛṣṇos ribinė energija. Prakṛti kūrybos dėka kai kurios iš jų tampa mūsų tėvu, motina, seneliu, kūrėju etc., tačiau iš tikrųjų jos yra neatskiriamos Kṛṣṇos dalelės. Todėl tos gyvosios esybės, kurios tariamai yra mūsų tėvas, motina etc., yra niekas kitas, kaip Kṛṣṇa. Posmo žodis dhātā reiškia „kūrėjas“. Ne tik mūsų tėvas ir motina, bet ir tėvai, senelis ir senelė etc. – neatskiriamos Kṛṣṇos dalelės – irgi yra Kṛṣṇa. Iš tikrųjų kiekviena gyvoji esybė, būdama neatskiriama Kṛṣṇos dalelė, yra Kṛṣṇa. Taigi Kṛṣṇa – vienintelis visų Vedų tikslas. Visa tai, ką norime sužinoti iš Vedų, yra ne kas kita, kaip žingsnis Kṛṣṇos pažinimo link. Tai, kas mums padeda apsivalyti ir suvokti savo prigimtinį būvį, yra tikrų tikriausias Kṛṣṇa. Smalsi gyvoji esybė, norinti suprasti visus Vedų principus, irgi yra neatskiriama Kṛṣṇos dalelė, ir todėl ji – taip pat Kṛṣṇa. Vedų mantrose dažnai sutinkamas žodis oṁ. Jis vadinasi praṇava – transcendentiniai garso virpesiai; jis irgi yra Kṛṣṇa. Kadangi praṇava, arba oṁkāra, labai dažnai kartojasi visų keturių Vedų – Sāma, Yajur, Ṛg ir Atharva – himnuose, tai suprantama, kad jos yra Kṛṣṇa.