TEXT 5
na ca mat-sthāni bhūtāni
paśya me yogam aiśvaram
bhūta-bhṛn na ca bhūta-stho
mamātmā bhūta-bhāvanaḥ
na — niekada; ca — taip pat; mat-sthāni — esanti Manyje; bhūtāni — visa kūrinija; paśya — išvysk; me — Mano; yogam aiśvaram — nesuvokiamą mistinę galią; bhūta-bhṛt — palaikantis visas gyvąsias esybes; na — niekada; ca — taip pat; bhūta-sthaḥ — materialiame kosmose; mama — Mano; ātmā — „Aš“; bhūta-bhāvanaḥ — visų kūrinių šaltinis.
Vis dėlto visa, kas sukurta, glūdi ne Manyje. Regėk Mano mistinę galybę! Nors Aš palaikau visas gyvąsias esybes ir esu visur, nesu materialaus kosmoso dalis, nes Manasis „Aš“ ir yra kūrinijos versmė.
KOMENTARAS: Viešpats sako, kad Jis visa ko ramstis (mat-sthāni sarva- bhūtāni). Nesupraskime šio teiginio neteisingai. Viešpats nėra tiesiogiai atsakingas už materialios kūrinijos palaikymą ir aprūpinimą. Dažnam yra tekę matyti piešinį, vaizduojantį Atlantą, kuris ant savo pečių laiko Žemės rutulį. Iš pažiūros, jam tikrai nelengva nulaikyti didžiulę Žemės planetą. Tokio įvaizdžio nereikia susieti su Kṛṣṇa – su tuo, kuris palaiko sukurtą visatą. Jis sako, kad nors ir yra visa ko ramstis, Jis – nuošalyje. Planetų sistemos plauko erdvėje, kuri yra Aukščiausiojo Viešpaties energija. Tačiau Jis skiriasi nuo erdvės. Jo padėtis kita. Todėl Viešpats sako: „Nors nesuvokiama Mano energija ir palaiko jas, Aš, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, esu nuošaly jų.“ Tokia nesuvokiama Viešpaties galybė.
Vediškajame Nirukti žodyne sakoma: yujyate ‘nena durghaṭeṣu kāryeṣu – „Skleisdamas Savo energiją, Aukščiausiasis Viešpats atlieka neįmanomas ir nuostabias pramogas.“ Jo asmenybė sklidina visagalių energijų, o Jo sprendimai – jau įvykęs faktas. Būtent taip reikia suprasti Dievo Asmenį. Sumanę kažką padaryti savo kelyje sutinkame tiek kliūčių, jog kartais tai, ko mes siekiame, yra neįgyvendinama. O kai Kṛṣṇa panori ką nuveikti, pakanka tik Jo noro, ir viskas įvyksta taip tobulai, kad žmogui tai tiesiog neįsivaizduojama. Šį faktą Viešpats aiškina taip: nors Jis palaiko ir aprūpina visą materialią kūriniją, tačiau prie jos ir pirštu neprisiliečia. Viskas kuriama, aprūpinama, palaikoma ir sunaikinama aukščiausia Jo valia. Tarp Jo proto ir Jo Paties nėra skirtumo, nes Jis absoliuti dvasia (tuo tarpu mes skiriamės nuo mūsų dabartinio materialaus proto). Viešpats vienu metu yra visuose daiktuose, tačiau paprastam žmogui nesuprantama, kaip Viešpats gali būti dar ir asmenybė. Jis nėra tapatus materialiai kūrinijai, bet vis dėlto Viešpats yra jos ramstis. Posmas aiškina tai kaip yogam aiśvaram – Aukščiausiojo Dievo Asmens mistinė galia.