TEXT 7
sarva-bhūtāni kaunteya
prakṛtiṁ yānti māmikām
kalpa-kṣaye punas tāni
kalpādau visṛjāmy aham
sarva-bhūtāni — visos sukurtos esybės; kaunteya — o Kuntī sūnau; prakṛtim — į gamtą; yānti — patenka; māmikām — Mano; kalpa-kṣaye — epochos pabaigoje; punaḥ — vėl; tāni — visas jas; kalpa-ādau — epochos pradžioje; visṛjāmi — kuriu; aham — Aš.
O Kunti sūnau, epochos pabaigoje visos materialios apraiškos įeina į Mano gamtą, o kitos epochos pradžioje Aš vėl jas kuriu Savo galia.
KOMENTARAS: Materialaus kosminio pasaulio kūrimas, palaikymas ir naikinimas visiškai priklauso nuo Dievo Asmens aukščiausios valios. „Epochos pabaigoje“ reiškia mirus Brahmai. Brahmā gyvena šimtą metų, o viena jo diena trunka 4300000000 mūsų Žemės metų. Tiek pat trunka ir jo naktis. Jo mėnesį sudaro trisdešimt tokių dienų ir naktų, o metus – dvylika mėnesių. Praėjus šimtui Brahmos metų ir jam mirus, pradedamas naikinimas – tai reiškia, kad Aukščiausiojo Viešpaties apreikšta energija vėlei grįžta į Jį. Kai vėl iškyla poreikis apreikšti kosminį pasaulį, Jo valia šis pasaulis gauna išraišką. Bahu syām: „Nors Aš esu vienas, tapsiu daugeliu.“ Šis aforizmas iš Vedų („Chāndogya Upaniṣada“ 6.2.3). Viešpats sukuria Savo ekspansijas materialioje energijoje, ir kosminis pasaulis atsiranda iš naujo.