TEXT 19
sa ghoṣo dhārtarāṣṭrāṇāṁ
hṛdayāni vyadārayat
nabhaś ca pṛthivīṁ caiva
tumulo ’bhyanunādayan
saḥ — tas; ghoṣaḥ — gausmas; dhārtarāṣṭrāṇām — Dhṛtarāṣṭros sūnų; hṛdayāni — širdis; vyadārayat — sudrebino; nabhaḥ — dangų; ca — taip pat; pṛthivīm — žemės paviršių; ca — taip pat; eva — tikrai; tumulaḥ — triukšmingas; abhyanunādayan — nuaidėjęs.
Įvairiausių kriauklių garsai susiliejo į vientisą gausmą, nuo žemės iki dangaus, ir suvirpėjo Dhṛtarāṣṭros sūnų širdys.
KOMENTARAS: Kai Bhīṣma ir kiti Duryodhanos sąjungininkai papūtė savo kriaukles, jų garsas neįvarė siaubo Pāṇḍavams. Tekste tai neminima, o štai Dhṛtarāṣṭros sūnų širdys, sakoma posme, suvirpėjo nuo kriauklių gausmo, nuaidėjusio virš Pāṇḍavų stovyklos. To priežastis – Pāṇḍavai ir jų tikėjimas Viešpačiu Kṛṣṇa. Kas randa prieglobstį Aukščiausiajame Viešpatyje, tas nesibaimina net pakliuvęs į didžiausią negandą.