TEXT 30
na ca śaknomy avasthātuṁ
bhramatīva ca me manaḥ
nimittāni ca paśyāmi
viparītāni keśava
na — nei; ca — taip pat; śaknomi — aš pajėgiu; avasthātum — likti; bhramati — užsimiršdamas; iva — kaip; ca — ir; me — mano; manaḥ — protas; nimittāni — priežastis; ca — taip pat; paśyāmi — aš matau; viparītāni — visiškai priešingas; keśava — o demono Keśio nugalėtojau (Kṛṣṇa).
Negaliu daugiau čia pasilikti. Temsta mano sąmonė, galvoje pinasi mintys. O Kṛṣṇa, demono Keśio nugalėtojau, priešais regiu tiktai nelaimes.
KOMENTARAS: Nerimo apimtas Arjuna jau nebepajėgė toliau būti kautynių lauke, dėl dvasios silpnumo aptemo jo sąmonė. Pernelyg stiprus potraukis materialiems dalykams įstumia žmogų į tokią sumaištį. Bhayaṁ dvitīyābhiniveśataḥ syāt: baimė ir proto pusiausvyros nebuvimas būdingas tiems žmonėms, kurie pasiduoda materialių sąlygų poveikiui (SB 11.2.37). Kautynių laukas žada Arjunai vien skausmingas netektis – karys numano, kad nebus laimingas net įveikęs priešą. Reikšmingi šio posmo žodžiai: nimittāni viparītāni. Kai žmogus regi žlungant visas savo viltis, jis pagalvoja: „Kodėl aš čia?“ Kiekvienas rūpinasi savimi ir savo gerove. Aukščiausias „Aš“ nerūpi niekam. Kṛṣṇos valia Arjuna parodo nesuprantąs, kas iš tikrųjų jam naudinga. Tikroji nauda yra susijusi su Viṣṇu, arba Kṛṣṇa. Sąlygota siela patiria materialias kančias, nes pamiršo tai. Arjuna mano, kad pergalė mūšyje gali sukelti jam tiktai širdgėlą.