TEXTS 10-11
aneka-vaktra-nayanam
anekādbhuta-darśanam
aneka-divyābharaṇaṁ
divyānekodyatāyudham
divya-mālyāmbara-dharaṁ
divya-gandhānulepanam
sarvāścarya-mayaṁ devam
anantaṁ viśvato-mukham
aneka — įvairias; vaktra — burnas; nayanam — akis; aneka — įvairius; adbhuta — nuostabius; darśanam — reginius; aneka — daugelį; divya — dieviškų; ābharaṇam — papuošalų; divya — dieviškus; aneka — įvairius; udyata — iškeltus; āyudham — ginklus; divya — dieviškas; mālya — girliandas; ambara — drabužiais; dharam — dėvintį; divya — dieviškais; gandha — kvapniais aliejais; anulepanam — pateptą; sarva — visą; āścarya-mayam — nuostabų; devam — švytintį; anantam — beribį; viśvataḥ-mukham — visa persmelkiantį.
Visatos pavidale Arjuna išvydo daugybę burnų, aibes akių ir begalę stebuklingų reginių! Viešpaties pavidalas buvo padabintas nežemiškais papuošalais. Jis laikė iškėlęs dieviškuosius ginklus ir vilkėjo dievišku rūbu, o kūnas, dvelkiantis įvairiausiais dieviškais aliejais, buvo padabintas įstabiausiomis girliandomis. Visa tai atrodė stebuklinga, švytėjo, neturėjo ribų, sklido į visas puses.
KOMENTARAS: Žodis „daugelis“, kuris kartojasi šiuose dviejuose posmuose, nurodo, kad nebuvo galo Viešpaties rankoms, burnoms, kojoms, viskam, ką regėjo Arjuna. Šios apraiškos buvo išplitusios po visatą, bet Viešpaties Kṛṣṇos malone ir Jo nesuvokiamos galybės dėka Arjuna jas matė, tebesėdėdamas toje pačioje vietoje.