TEXT 47
śrī-bhagavān uvāca
mayā prasannena tavārjunedaṁ
rūpaṁ paraṁ darśitam ātma-yogāt
tejo-mayaṁ viśvam anantam ādyaṁ
yan me tvad anyena na dṛṣṭa-pūrvam
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; mayā — Mano; prasannena — su džiaugsmu; tava — tau; arjuna — o Arjuna; idam — šis; rūpam — pavidalas; param — transcendentinis; darśitam — parodytas; ātma-yogāt — Mano vidinės galios dėka; tejaḥ-mayam — pilnas spindesio; viśvam — visa visata; anantam — begalinė; ādyam — pradinė; yat — ta, kurios; me — Mano; tvat anyena — be tavęs; na dṛṣṭa-pūrvam — niekas anksčiau nematė.
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, pasitelkęs Savo vidinę galią, su džiaugsmu atskleidžiau tau aukščiausią materialiame pasaulyje visatos pavidalą. Iki šiol niekas neregėjo šio pirminio, beribio ir akinamai spindinčio pavidalo.
KOMENTARAS: Arjuna norėjo pamatyti Aukščiausiojo Viešpaties visatos pavidalą, todėl Viešpats Kṛṣṇa iš malonės Savo bhaktui Arjunai apreiškė Savo spinduliuojantį ir didingą visatos pavidalą. Jis akino tarsi saulė ir be paliovos mainėsi daugybe vaizdų. Kṛṣṇa atskleidė jį tik tam, kad patenkintų Savo draugo Arjunos troškimą. Jis apreiškė visatos pavidalą Savo vidine galia, kuri nesuvokiama žmogaus protui. Niekas iki Arjunos nebuvo matęs Viešpaties visatos pavidalo, bet apreiškus jį Arjunai, šį pavidalą pamatė ir kiti bhaktai, gyvenantys dangaus ir kitose planetose atviroje erdvėje. Anksčiau jie nebuvo matę visatos pavidalo, bet Arjunos dėka jis jiems atsivėrė. Kitaip sakant, visi bhaktai, susiję su Viešpačiu per mokinių seką, Kṛṣṇos malone išvydo Arjunai apreikštą visatos pavidalą. Kai kas teigia, kad šis pavidalas buvo apreikštas ir Duryodhanai, kai Kṛṣṇa buvo atvykęs pas jį taikos derybų. Deja, Duryodhana nepriėmė taikaus pasiūlymo, ir tada Kṛṣṇa apreiškė keletą Savo visatos pavidalų. Tačiau jos skiriasi nuo to pavidalo, kurį matė Arjuna. Čia aiškiai pasakyta, kad to pavidalo dar niekas nebuvo matęs.