No edit permissions for Lithuanian

TEXT 15

yasmān nodvijate loko
lokān nodvijate ca yaḥ
harṣāmarṣa-bhayodvegair
mukto yaḥ sa ca me priyaḥ

yasmāt — dėl kurio; na — niekada; udvijate — sunerimsta; lokaḥ — žmonės; lokāt — žmonių; na — niekada; udvijate — sutrikdomas; ca — taip pat; yaḥ — tas, kuris; harṣa — iš džiaugsmo; amarṣa — kančios; bhaya — baimės; udvegaiḥ — ir nerimo; muktaḥ — išsivadavęs; yaḥ — kas; saḥ — tas; ca — taip pat; me — Man; priyaḥ — labai brangus.

Kas niekam nesukelia rūpesčių ir kurio niekas netrikdo, kas vienodai sutinka džiaugsmą ir kančią, baimę ir nerimą, tas labai brangus Man.

KOMENTARAS: Toliau apibūdinamos kitos bhakto savybės. Tyras bhaktas niekam nekelia rūpesčių, nerimo, baimės ir nepasitenkinimo. Kadangi bhaktas kiekvienam malonus, savo elgesiu jis niekam nesukelia rūpesčių. Net jeigu aplinkiniai ir stengiasi jam trukdyti, jis lieka nesudrumsčiamas. Viešpaties malone bhaktas išmoko nepasiduoti jokiems išorės trikdymams. Bhaktas visad pasinėręs į Kṛṣṇos sąmonę ir pasiaukojimo tarnystę, todėl materialios aplinkybės negali išmušti jį iš pusiausvyros. Paprastai materialistas labai nudžiunga gavęs tai, kas teikia pasitenkinimą jo juslėms ir kūnui, o kai mato kitus turint tokią juslinio pasitenkinimo galimybę, kurios jis pats neturi, jį apima liūdesys ir graužia pavydas. Laukdamas priešo keršto jis dreba iš baimės, o kai jam nesiseka įgyvendinti savo sumanymų – liūdi. Bhaktas, kuris visada transcendentalus tokiems išgyvenimams, yra labai brangus Kṛṣṇai.

« Previous Next »