TEXT 24
ya evaṁ vetti puruṣaṁ
prakṛtiṁ ca guṇaiḥ saha
sarvathā vartamāno ’pi
na sa bhūyo ’bhijāyate
yaḥ — tas, kuris; evam — taip; vetti — supranta; puruṣam — gyvąją esybę; prakṛtim — materialią gamtą; ca — ir; guṇaiḥ — materialios gamtos guṇomis; saha — su; sarvathā — bet kokią padėtį; vartamānaḥ — užimtų; api — nepaisant to; na — niekada; saḥ — jis; bhūyaḥ — vėl; abhijāyate — gimsta.
Kas supranta šią filosofiją apie materialią gamtą, gyvąją esybę ir gamtos guṇų tarpusavio sąveiką, tas tikrai išsivaduos. Jis niekada daugiau čia nebegims, kad ir kokia būtų jo dabartinė padėtis.
KOMENTARAS: Aiškus materialios gamtos, Supersielos, individualios sielos bei jų savitarpio ryšio supratimas daro žmogų vertą išsivaduoti ir įžengti į dvasinę atmosferą, iš kur jam nebereikės grįžti į šią materialią gamtą. Tokį rezultatą teikia žinojimas, kurio tikslas – aiškiai suprasti, jog gyvoji esybė į materialią būtį puolė atsitiktinai. Bendraudamas su autoritetais, šventaisiais ir dvasiniu mokytoju, žmogus pats turi suprasti savo padėtį ir, suvokdamas „Bhagavad-gītą“ taip, kaip ją perteikė Dievo Asmuo, atgauti dvasinę sąmonę – Kṛṣṇos sąmonę. Tada jis tikrai nebegrįš į materialią būtį, o persikels į dvasinį pasaulį, kur gyvens palaimingą, kupiną žinojimo ir amžiną gyvenimą.