TEXT 17
sattvāt sañjāyate jñānaṁ
rajaso lobha eva ca
pramāda-mohau tamaso
bhavato ’jñānam eva ca
sattvāt — iš dorybės guṇos; sañjāyate — kyla; jñānam — pažinimas; rajasaḥ — iš aistros guṇos; lobhaḥ — godumas; eva — tikrai; ca — taip pat; pramāda — beprotybė; mohau — ir iliuzija; tamasaḥ — iš neišmanymo guṇos; bhavataḥ — išsivysto; ajñānam — kvailybė; eva — tikrai; ca — taip pat.
Iš dorybės guṇos kyla tikrasis pažinimas, iš aistros guṇos – godumas, o iš neišmanymo guṇos kyla kvailybė, beprotybė ir iliuzija.
KOMENTARAS: Šiuolaikinė civilizacija nėra palanki gyvosioms esybėms, todėl joms rekomenduojama Kṛṣṇos sąmonė. Per Kṛṣṇos sąmonę visuomenėje ima reikštis dorybės guṇa. Kai žmonės išsiugdo dorybės guną, jie regi dalykus tokius, kokie jie yra. Neišmanymo guṇos apakinti žmonės yra tarsi gyvūnai. Jie nesuvokia kas vyksta aplink. Būdami neišmanymo guṇos valdžioje, jie, pavyzdžiui, nesupranta, jog žudydami gyvūną rizikuoja kitą gyvenimą būti nužudyti to paties gyvūno. Žmonės negauna tikro išsilavinimo, todėl praranda atsakomybės jausmą. Jei norime užkirsti kelią neatsakingumui, turime visiems žmonėms skiepyti dorybės guṇos bruožus. Gavę tinkamą dorybės guṇos išsilavinimą, žmonės taps blaiviai mąstantys ir suvoks dalykus tokius, kokie jie yra. Tuomet jie bus laimingi ir klestės. Net jeigu didžioji žmonių dauguma nežinos kas yra laimė ir klestėjimas, tačiau nors keletas iš jų išsiugdys Kṛṣṇos sąmonę ir pasieks dorybės guṇą, pasaulis gaus taikos ir gerovės galimybę. Priešingu atveju, jei pasaulis yra valdomas aistros ir neišmanymo guṇų, taika ir gerovė neįmanomos. Aistros guṇos veikiami žmonės tampa godūs, o jų juslinių malonumų troškimai neturi ribų. Galima pastebėti, jog net ir turint pakankamai pinigų bei galimybių tenkinti jusles, laimė ir dvasios ramybė – nepasiekiamos. Žmogus negali pasiekti laimės bei dvasios ramybės, nes jį valdo aistros guṇa. Jei jis nori laimės, pinigai jam nepadės. Reikia Kṛṣṇos sąmonės praktika pakilti į dorybės guṇą. Kai žmogų veikia aistros guṇa, jis nepatenkintas ne tik dvasiškai – vien rūpesčius jam kelia ir jo profesinė veikla. Jis kuria begalinius planus ir ieško būdų, kaip įsigyti pakankamai pinigų, kad išlaikytų savąjį status quo. Visas jo gyvenimas – vienas vargas. Neišmanymo guṇos paveikti žmonės praranda protą. Slegiami aplinkybių jie griebiasi įvairiausių svaiginančių priemonių ir tik dar labiau panyra į neišmanymą. Jų ateitis labai niūri.