TEXT 5
yajña-dāna-tapaḥ-karma
na tyājyaṁ kāryam eva tat
yajño dānaṁ tapaś caiva
pāvanāni manīṣiṇām
yajña — aukojimo; dāna — labdaros; tapaḥ — ir askezės; karma — veiksmai; na — niekada; tyājyam — turi būti atmesti; kāryam — turi būti atlikti; eva — tikrai; tat — tie; yajñaḥ — aukų atnašavimas; dānam — labdara; tapaḥ — askezė; ca — taip pat; eva — tikrai; pāvanāni — apvalo; manīṣiṇām — net ir didžiąsias sielas.
Nereikia atsisakyti aukojimo, labdaros ir askezės veiksmų – juos privalu atlikti. Nes išties aukų atnašavimas, labdara ir askezė apvalo net ir didžiąsias sielas.
KOMENTARAS: Yogų darbai turi tarnauti žmonių visuomenės pažangai. Egzistuoja daugybė apsivalymo procesų, kurie priartina žmogų prie dvasinio gyvenimo. Viena tokių aukų – vedybų ceremonija, kuri vadinasi vivāha- yajña. Ar tinka sannyāsiui, atsižadėjusiam pasaulio ir atsisakiusiam šeiminių ryšių, skatinti vedybų ceremoniją? Šiame posme Viešpats sako, kad nereikia atsisakyti nė vienos aukos, kuri skirta žmonių gerovei. Vivāha- yajños, vedybų ceremonijos, tikslas – padėti žmogui išlaikyti ramų protą ir taip suteikti jam galimybę dvasiškai tobulėti. O vivāha-yajñai daugumą žmonių turėtų skatinti net ir atsižadėjusieji pasaulio. Sannyāsis jokiu būdu neturi bendrauti su moterimis, tačiau tai nereiškia, kad žemesnėje gyvenimo pakopoje esantis jaunuolis negali vesti, atlikęs reikiamas apeigas. Visos nurodytos aukos yra skirtos siekti Aukščiausiojo Viešpaties. Todėl žmonėms, kurie yra žemesnėse gyvenimo pakopose, atsisakyti jų nederėtų. Labdara irgi skirta širdies apvalymui. Jei labdara suteikiama vertai asmenybei, kaip buvo anksčiau sakyta, ji padeda daryti pažangą dvasiniame gyvenime.