TEXT 15
yaṁ hi na vyathayanty ete
puruṣaṁ puruṣarṣabha
sama-duḥkha-sukhaṁ dhīraṁ
so ’mṛtatvāya kalpate
yam — tą, kurio; hi — tikrai; na — niekada; vyathayanti — netrikdo; ete — visi tie; puruṣam — asmenį; puruṣa-ṛṣabha — o geriausias tarp žmonių; sama — vienodas; duḥkha — kančioje; sukham — ir laimėje; dhīram — kantrus; saḥ — jis; amṛtatvāya — išsivadavimui; kalpate — laikomas tinkamu.
O geriausias tarp žmonių [Arjuna], tas, kurio netrikdo laimė ir kančia, kuris išlieka tvirtas jas patyręs – iš tikro vertas išsivaduoti.
KOMENTARAS: Kas tvirtai pasiryžo pasiekti aukštą dvasinio pažinimo pakopą ir kas vienodai pakenčia laimės ir kančios antplūdžius, tas tikrai yra vertas išsivaduoti. Sunkiausias išbandymas varṇāśramos institucijoje – ketvirtasis gyvenimo etapas, gyvenimas atsižadėjus pasaulio (sannyāsa). Tačiau tas, kuris rimtai nusprendė pasiekti gyvenimo tobulumą, nepaisydamas visų sunkumų būtinai duos sannyāsos įžadus. Sunkumai paprastai iškyla, kai reikia nutraukti šeimyninius ryšius, atsisakyti žmonos ir vaikų. Bet tas, kuris pajėgia atlaikyti šiuos išbandymus, nėra abejonės, dvasinio pažinimo kelią nueis iki galo. Taip ir Arjunai patariama atkakliai vykdyti kṣatriyo pareigas, net jeigu jam ir sunku kovoti su savo giminaičiais, kitais mylimais žmonėmis. Viešpats Caitanya davė sannyāsos įžadus sulaukęs dvidešimt keturių metų, nors Jo jaunutė žmona bei senyva motina liko be paramos – neteko vienintelio globėjo. Vis dėlto aukščiausio tikslo vardan jis tapo sannyāsiu ir atkakliai vykdė Savo aukščiausiąją pareigą. Toks yra išsivadavimo iš materialios nelaisvės kelias.