No edit permissions for Lithuanian

TEXT 14

mātrā-sparśās tu kaunteya
śītoṣṇa-sukha-duḥkha-dāḥ
āgamāpāyino ’nityās
tāṁs titikṣasva bhārata

mātrā-sparśāḥ — juslinis patyrimas; tu — tiktai; kaunteya — o Kuntī sūnau; śīta — žiemą; uṣṇa — vasarą; sukha — laimę; duḥkha — ir skausmą; dāḥ — duodantis; āgama — ateinančius; apāyinaḥ — praeinančius; anithyāḥ — laikinus; tān — visus juos; titikṣasva — stenkis pakęsti; bhārata — o Bharatos aini.

O Kuntī sūnau, laimė ir kančia, kaip žiema ir vasara, trumpam ateina ir vėl praeina. Šiuos pojūčius sukelia juslinis patyrimas, o Bharatos aini, ir reikia mokytis netrikdomam juos pakęsti.

KOMENTARAS: Norintieji tinkamai įvykdyti pareigą, turi mokytis pakęsti trumpalaikių laimės ir kančios pojūčių kaitą.Vedos nurodo, kad maudytis ankstų rytą reikia net Māghos (sausio-vasario) mėnesį. Tuo metu būna labai šalta, bet žmogus, gyvenantis pagal religijos principus, nepaiso šalčio ir nedvejodamas maudosi. Taip ir moteris karščiausiu vasaros metu – gegužės ir birželio mėnesiais be jokių dvejonių šeimininkauja virtuvėje. Savo pareigas reikia vykdyti, kad ir kokios nepalankios būtų klimatinės sąlygos. Pavyzdžiui, kṣatriyo religinė priedermė – kovoti. Net jeigu tektų susiremti su draugu ar giminaičiu, jis neturi vengti jam nurodytos pareigos. Žmogus privalo laikytis nurodytų religinių taisyklių, kad pakiltų iki žinojimo lygmens, nes tiktai žinojimas ir pasišventimas padės išsivaduoti iš māyos (iliuzijos) gniaužtų.

Svarbią reikšmę turi du vardai, kuriais Kṛṣṇa pavadina Arjuną. Kreipinys „Kaunteya“ pabrėžia aukštą Arjunos kilmę motinos linija, o „Bhārata“ rodo tėvo giminės didybę. Iš abiejų tėvų jis turėjo paveldėti daug dorybių. Aukšta kilmė įpareigoja jį tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jis negali išvengti kovos.

« Previous Next »