TEXT 3
klaibyaṁ mā sma gamaḥ pārtha
naitat tvayy upapadyate
kṣudraṁ hṛdaya-daurbalyaṁ
tyaktvottiṣṭha paran-tapa
klaibyam — silpnybė; mā sma — ne; gamaḥ — persiimk; pārtha — o Pṛthos sūnau; na — niekada; etat — ji; tvayi — tau; upapadyate — tinka; kṣudram — menką; hṛdaya — širdies; daurbalyam — silpnumą; tyaktvā — atmetęs; uttiṣṭha — pakilki; param-tapa — o priešų baudėjau.
O Pṛthos sūnau, nepasiduoki žeminančiai negaliai. Ji tau nepritinka. Nugalėk šį širdies silpnumą ir pakilk, o priešų baudėjau.
KOMENTARAS: Kṛṣṇa šiame posme į Arjuną kreipiasi „Pṛthos sūnau“. Pṛthā – Kṛṣṇos tėvo Vasudevos sesuo. Taigi Arjuną su Kṛṣṇa sieja kraujo giminystė. Jei kṣatriyo sūnus vengia kautynių, jis kṣatriyas tik vadinasi, o jeigu brahmano sūnus elgiasi nedorai, jis brahmanas taip pat tik pagal vardą. Tokie kṣatriyai ir brahmanai – neverti savo tėvų sūnūs. Taigi Kṛṣṇa nenori, kad ir Arjuna taptų nevertu kṣatriyo sūnumi. Arjuna buvo pats artimiausias Kṛṣṇos draugas, ir Kṛṣṇa jam tiesiogiai vadovavo sėdėdamas kovos vežime; jei Arjuna, nepaisydamas jam suteiktos garbės, pasitrauktų iš kovos lauko, jis pasielgtų negarbingai. Todėl Kṛṣṇa sako, kad toks Arjunos nusiteikimas daro jam gėdą. Arjuna galėtų prieštarauti, kad kovos su garbingiausiuoju Bhīṣma bei savo giminaičiais jis atsisakąs iš kilniadvasiškumo, tačiau Kṛṣṇos nuomone, tai paprasčiausias bailumas. Tokio netikro kilniadvasiškumo nepateisina jokie autoritetai. Todėl minėto kilniadvasiškumo arba vadinamo „smurto nenaudojimo“ turėtų atsisakyti tie, kuriems, kaip ir Arjunai, tiesiogiai vadovauja Kṛṣṇa.