TEXT 10
brahmaṇy ādhāya karmāṇi
saṅgaṁ tyaktvā karoti yaḥ
lipyate na sa pāpena
padma-patram ivāmbhasā
brahmaṇi — Aukščiausiajam Dievo Asmeniui; ādhāya — atiduodamas; karmāṇi — visus darbus; saṅgam — prisirišimą; tyaktvā — atmesdamas; karoti — atlieka; yaḥ — kas; lipyate — paliečiamas; na — niekada; saḥ — jis; pāpena — nuodėmės; padma-patram — lotoso lapas; iva — kaip; ambhasā — vandens.
Kas be prisirišimo atlieka savo pareigą, rezultatus paskirdamas Aukščiausiajam Viešpačiui, tas nesusitepa nuodėme. Jis kaip lotoso lapas, kurio nepermerkia vanduo.
KOMENTARAS: Čia brahmaṇi reiškia „įsisąmoninus Kṛṣṇą“. Materialus pasaulis – tai visuminė trijų gamtos guṇų apraiška, vadinama specialiu terminu pradhāna. Vedų himnai sarvaṁ hy etad brahma („Māṇḍūkya Upaniṣada“ 2), tasmād etat brahma nāma-rūpam annaṁ ca jāyate („Muṇḍaka Upaniṣada“ 1.2.10), mama yonir mahad brahma („Bhagavad-gītā“ 14.3) nurodo, kad materialiame pasaulyje viskas yra Brahmano apraiška, ir nors pasekmės būna labai įvairios, jos nesiskiria nuo priežasties. „Īśopaniṣadoje“ pasakyta, kad viskas susiję su Aukščiausiuoju Brahmanu, Kṛṣṇa, ir todėl tik Jam vienam priklauso. Natūralu, kad žmogaus, kuris giliai suvokia, jog viskas priklauso Kṛṣṇai, jog Jis yra visko savininkas ir todėl viskas panaudojama tarnystėje Viešpačiui, neveikia tiek dorų, tiek nuodėmingų jo poelgių pasekmės. Net materialusis kūnas, kuris yra Viešpaties dovana tam tikrai veiklai atlikti, gali būti panaudotas Kṛṣṇos sąmonei. Tada kūno nebesutepa nuodėmių reakcijos, kaip lotoso lapas, net ir būdamas vandenyje, nepermirksta. Viešpats Kṛṣṇa Gītoje (3.30) sako: mayi sarvāṇi karmāṇi sannyasya – Visus savo darbus skirk Man. Iš to kyla išvada: to, kuris neturi Kṛṣṇos sąmonės, veiklą sąlygoja materialusis kūnas bei juslės, o Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus veikia žinodamas, kad kūnas yra Kṛṣṇos nuosavybė ir todėl turi būti panaudotas tarnaujant Kṛṣnai.