TEXT 4
manyase yadi tac chakyaṁ
mayā draṣṭum iti prabho
yogeśvara tato me tvaṁ
darśayātmānam avyayam
manyase — manai; yadi — jeigu; tat — tą; śakyam — galima; mayā — man; draṣṭum — išvysti; iti — taip; prabho — o Viešpatie; yoga-īśvara — o visų mistinių jėgų valdove; tataḥ — tada; me — man; tvam — Tu; darśaya — parodyk; ātmānām — Savąjį „Aš“; avyayam — amžiną.
Jei manai, kad galiu regėti Tavo kosminį pavidalą, o mano Viešpatie, o visų mistinių jėgų valdove, būk maloningas, parodyk man tą beribį visatos „Aš“.
KOMENTARAS: Pasakyta, kad materialiomis juslėmis Aukščiausiojo Viešpaties, Kṛṣṇos, neįmanoma nei pamatyti, nei išgirsti, nei suvokti ar patirti. Tačiau tam, kuris nieko nelaukdamas atsidėjo transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui, Viešpats apreiškia Save. Kiekviena gyvoji esybė tėra dvasinė kibirkštis, tad pamatyti ar suvokti Aukščiausiąjį Viešpatį jai neįmanoma. Būdamas bhaktu, Arjuna nepasikliauja savo mąstymo galimybėmis. Priešingai, jis pripažįsta savo, kaip gyvosios esybės, ribotumą ir suvokia aukščiausią Kṛṣṇos padėtį. Arjuna supranta, kad gyvoji esybė negali suvokti to, kas neribota. Neribotojo prigimtį suvokti tegalima tuomet, kai Jis Pats maloningai apreiškia Save. Labai reikšmingas posmo žodis yogeśvara, nes Viešpats turi nesuvokiamą galią. Panorėjęs Jis gali maloningai apsireikšti, nors yra beribis. Todėl Arjuna prašo Kṛṣṇos suteikti jam tą neįtikėtiną malonę. Jis neįsakinėja Kṛṣṇai. Kṛṣṇa neprivalo apsireikšti žmogui, kol šis visiškai neatsidavė Jam ir pasiaukojęs netarnauja. Taigi žmonės, kurie tepasikliauja savo proto galia, negali išvysti Kṛṣṇos.