TEXTS 18-19
samaḥ śatrau ca mitre ca
tathā mānāpamānayoḥ
śītoṣṇa-sukha-duḥkheṣu
samaḥ saṅga-vivarjitaḥ
tulya-nindā-stutir maunī
santuṣṭo yena kenacit
aniketaḥ sthira-matir
bhaktimān me priyo naraḥ
samaḥ — santūrus su; śatrau — priešais; ca — taip pat; mitre — draugais; ca — taip pat; tathā — taip; māna — garbėje; apamānayoḥ — negarbėje; śīta — šaltyje; uṣṇa — karštyje; sukha — laimėje; duḥkheṣu — kančioje; samaḥ — išlaikąs pusiausvyrą; saṅga-vivarjitaḥ — atsikratęs visų prisirišimų; tulya — vienodas; nindā — šmeižtui; stutiḥ — ir šlovinimui; maunī — tylus; santuṣṭāḥ — patenkintas; yena kenacit — viskuo; aniketaḥ — neprisirišęs prie pastogės; sthira — tvirtas; matiḥ — ryžtas; bhakti-mān — atliekantis pasiaukojimo veiklą; me — Man; priyaḥ — brangus; naraḥ — žmogus.
Kas santūrus su draugais ir priešais, kas vienodai sutinka garbę ir negarbę, karštį ir šaltį, laimę ir kančią, šlovę ir panieką, kas nesusideda su bloga draugija, visada tylus ir viskuo patenkintas, kas nesirūpina pastoge, kieno žinojimas tvirtas, ir kas atlieka pasiaukojimo tarnystę, tas labai brangus Man.
KOMENTARAS: Bhaktas niekuomet nesusideda su bloga draugija. Kartais žmogus giriamas, o kartais peikiamas. Tokia žmonių prigimtis, tačiau bhaktas visada transcendentalus tuščios šlovės ir paniekos, sielvarto ir džiaugsmo atžvilgiu. Jis labai kantrus. Jis kalba tik apie tai, kas susiję su Kṛṣṇa, todėl jį vadina nešnekiu. Tylėjimas nėra tolygus nekalbėjimui, tylėti – tai netaukšti niekų. Kalbėti reikia tik tai, kas esminga, o bhaktui esmingiausia tema – Aukščiausiasis Viešpats. Bhaktas laimingas bet kuriomis aplinkybėmis; kartais jam tenka valgyti labai skanų maistą, kartais ne, tačiau jis viskuo patenkintas. Jis nesirūpina pastoge. Kartais jam tenka gyventi po medžiu, o kartais labai ištaiginguose namuose, tačiau nei viena, nei kita jo nevilioja. Jį vadina tvirtuoliu, nes jo ryžtas ir žinojimas tvirti. Gali kristi į akis pasikartojimai bhakto savybių apibūdinime, tačiau tai daroma norint pabrėžti, kad bhaktui būtina jas visas įgyti. Neturint gerų savybių neįmanoma būti tyru bhaktu. Harāv abhaktasya kuto mahaḍ- guṇāḥ: kas nėra bhaktas, tas neturi gerų savybių. Norint būti bhaktu, reikia ugdyti geras savybes. Žinoma, tam nereikia dėti papildomų pastangų: Kṛṣṇos sąmonės veikla, pasiaukojimo tarnystė, savaime jas išugdo.