TEXT 28
samaṁ sarveṣu bhūteṣu
tiṣṭhantaṁ parameśvaram
vinaśyatsv avinaśyantaṁ
yaḥ paśyati sa paśyati
samam — vienodai; sarveṣu — visose; bhūteṣu — gyvosiose esybėse; tiṣṭhantam — gyvenančią; parama-īśvaram — Supersielą; vinaśyatsu — sunaikinamame; avinaśyantam — nesunaikinamą; yaḥ — tas, kuris; paśyati — mato; saḥ — jis; paśyati — regi teisingai.
Kas mato, kad visuose kūnuose individualią sielą lydi Supersiela, ir kas supranta, jog nei siela, nei Supersiela, slypinčios mirtingame kūne, niekada nežūva, tas regi teisingai.
KOMENTARAS: Kas bendraudamas su bhaktais mato susijus tarpusavyje tris dalykus: kūną, jo savininką, t.y. individualią sielą, ir individualios sielos draugą, tas iš tikrųjų žino. Tos trejybės neįmanoma išvysti, nebendraujant su tikru dvasinių dalykų žinovu. Nebendraujantys su dvasinių dalykų žinovu yra neišmanėliai. Jiems egzistuoja tiktai kūnas; jie mano, kad kai kūno nelieka, viskam ateina galas. Iš tikrųjų taip nėra. Kai kūnas miršta, niekur nedingsta nei siela, nei Supersiela – jos amžinai egzistuoja įvairiose judančiose ir nejudančiose formose. Sanskrito žodis parameśvara kartais verčiamas kaip „individuali siela“, nes siela – tai kūno šeimininkas, kuris, kai nelieka vieno kūno, pereina į kitą kūną. Šia prasme ji – šeimininkas. Tačiau kiti žodžiui parameśvara suteikia „Supersielos“ reikšmę. Bet kuriuo atveju ir Supersiela, ir individuali siela išlieka. Jos – nesunaikinamos. Sugebantis tai suvokti gali aiškiai matyti, kas išties vyksta.