TEXT 19
tān ahaṁ dviṣataḥ krūrān
saṁsāreṣu narādhamān
kṣipāmy ajasram aśubhān
āsurīṣv eva yoniṣu
tān — tuos; aham — Aš; dviṣataḥ — pavyduolius; krūrān — piktavalius; saṁsāreṣu — į materialios būties vandenyną; nara-adhamān — žemiausius iš žmonių; kṣipāmi — Aš nubloškiu; ajasram — visiems laikams; aśubhān — nepalankias; āsurīṣu — demoniškas; eva — tikrai; yoniṣu — į įsčias.
Pavyduolius ir piktavalius, žemiausius iš žmonių, Aš kaskart nubloškiu į materialios būties vandenyną, į įvairiausias demoniškas gyvybės rūšis.
KOMENTARAS: Posmas aiškiai sako, kad siųsti individualią sielą į vienokį ar kitokį kūną – Aukščiausiojo valioje. Demonas gali ir nenorėti pripažinti Viešpaties viršenybės ir veikti pataikaudamas savo užgaidoms, tačiau kitas jo gimimas priklauso nuo Aukščiausiojo Dievo Asmens sprendimo, o ne nuo jo paties norų. Trečioje „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmėje pasakyta, kad po mirties aukščiausių jėgų potvarkiu individuali siela pakliūva į motinos įsčias ir gauna tam tikro tipo kūną. Todėl materialiame pasaulyje ir yra tiek daug gyvybės rūšių: gyvūnai, vabzdžiai, žmonės ir t.t. Taip yra neatsitiktinai – toks aukščiausių jėgų potvarkis. O apie demonus šiame posme aiškiai pasakyta: jie nuolat patenka į demonų įsčias, todėl visada yra pavydūs ir žemiausi žmonės. Demoniški žmonės visuomet apimti geismo ir neapykantos, yra agresyvūs ir nešvarūs. Džiunglėse galima sutikti įvairių medžiotojų, ir jie priklauso demoniškoms gyvybės rūšims.