TEXT 6
dvau bhūta-sargau loke ’smin
daiva āsura eva ca
daivo vistaraśaḥ prokta
āsuraṁ pārtha me śṛṇu
dvau — dvi; bhūta-sargau — sukurtosios gyvosios būtybės; loke — pasaulyje; asmin — šiame; daivaḥ — dieviškos; āsuraḥ — demoniškos; eva — tikrai; ca — ir; daivaḥ — dieviškos; vistaraśaḥ — plačiai; proktaḥ — apsakytos; āsuram — apie demoniškas; pārtha — o Pṛthos sūnau; me — iš Manęs; śṛṇu — išgirsk.
O Pṛthos sūnau, šiame pasaulyje egzistuoja dviejų rūšių sukurtosios būtybės – vienos jų dieviškos, o kitos demoniškos. Dieviškas savybes Aš tau plačiai nušviečiau. Dabar paklausyk, ką Aš papasakosiu apie demoniškąsias.
KOMENTARAS: Užtikrinęs Arjuną, kad jis gimė su dieviškomis savybėmis, Viešpats Kṛṣṇa prabyla apie demonišką būdą. Šio pasaulio sąlygotos gyvosios esybės skiriamos į dvi kategorijas. Gyvosios esybės, gimusios su dieviškomis savybėmis, gyvena reglamentuotą gyvenimą, laikosi šventraščių ir autoritetų priesakų. Pareigas reikia atlikti vadovaujantis autoritetingais šventraščiais. Tokia mąstysena vadinama dieviška. O nesilaikantieji šventraščiuose pateiktų reguliuojamųjų principų ir pataikaujantys savo užgaidoms vadinami demonais, arba asurais. Vienintelis žmogaus prigimtį nusakantis kriterijus – ar jis laikosi reguliuojamų principų, nurodytų šventraščiuose. Vedų raštai sako, kad ir demonai, ir pusdieviai gimė iš Prajāpačio; jie tesiskiria tik tuo, kad vieni laikosi Vedų priesakų, o kiti – ne.