TEXT 14
adhiṣṭhānaṁ tathā kartā
karaṇaṁ ca pṛthag-vidham
vividhāś ca pṛthak ceṣṭā
daivaṁ caivātra pañcamam
adhiṣṭhānam — vieta; tathā — taip pat; kartā — veikėjas; karaṇam — įrankiai; ca — ir; pṛthak-vidham — skirtingų rūšių; vividhāḥ — įvairios; ca — ir; pṛthak — atskiros; ceṣṭāḥ — pastangos; daivam — Aukščiausiasis; ca — taip pat; eva — tikrai; atra — čia; pañcamam — penktas.
Veiksmo vieta [kūnas], atlikėjas, skirtingos juslės, įvairių rūšių pastangos ir pagaliau Supersiela – tokie yra penki veiksmo faktoriai.
KOMENTARAS: Žodis adhiṣṭhānam nurodo kūną. Siela, esanti kūne, veikia taip, kad sukurtų veiklos rezultatą, ir todėl vadinasi karta – „veikiančioji“. Apie tai, kad siela yra pažįstantis subjektas ir veikiančioji, pasakyta śruti. Eṣa hi draṣṭā sraṣṭā („Praśna Upaniṣada“ 4.9). Tai liudija ir „Vedānta- sūtros“ posmai: jño ‘ta eva (2.3.18) ir kartā śāstrārthavattvāt (2.3.33). Veiklos įrankiai yra juslės, ir siela veikia jų padedama. Kiekvienam veiksmui atlikti reikia tam tikrų pastangų. Tačiau bet kokia veikla priklauso nuo Supersielos – draugo, kuris glūdi širdyje, valios. Aukščiausiasis Viešpats – tai aukščiausioji priežastis. Todėl to, kuris veikia su Kṛṣṇos sąmone, kaip nurodo širdyje esanti Supersiela, savaime nesaisto jokia veikla. Pasiekusieji visišką Kṛṣṇos sąmonę iš tikrųjų jau neatsako už savo veiksmus. Viskas yra Supersielos, Aukščiausiojo Dievo Asmens, aukščiausioje valioje.