TEXT 77
tac ca saṁsmṛtya saṁsmṛtya
rūpam aty-adbhutaṁ hareḥ
vismayo me mahān rājan
hṛṣyāmi ca punaḥ punaḥ
tat — tą; ca — taip pat; saṁsmṛtya — prisimenant; saṁsmṛtya — ir prisimenant; rūpam — pavidalą; ati — didžiai; adbhutam — įstabų; hareḥ — Viešpaties Kṛṣṇos; vismayaḥ — nuostaba; me — mano; mahān — didi; rājan — o valdove; hṛṣyāmi — aš džiūgauju; ca — taip pat; punaḥ punaḥ — kaskart iš naujo.
O valdove, kaskart, kai prisimenu įstabų Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, mano nuostaba vis didėja ir mano džiaugsmui nėra galo.
KOMENTARAS: Pasirodo, Sañjaya Vyāsos malone taip pat regėjo Kṛṣṇos visatos pavidalą, kuris buvo apreikštas Arjunai. Buvo aiškiai pasakyta, kad Viešpats Kṛṣṇa šio pavidalo niekada anksčiau nebuvo apreiškęs. Jis buvo apreikštas tik Arjunai. Vis dėl to, kai Kṛṣṇa Savo visatos pavidalą apreiškė Arjunai, jį išvydo ir dar keli didieji bhaktai. Vyāsa buvo vienas jų. Vyāsa – vienas didžiausių Viešpaties bhaktų ir jis laikomas galinga Kṛṣṇos inkarnacija. Visatos pavidalą Vyāsa atvėrė savo mokiniui Sañjayai. Kaskart, kai Sañjaya prisimindavo įstabų Arjunai apreikštą Kṛṣṇos pavidalą, jį užliedavo nauja džiaugsmo banga.