TEXT 38
sukha-duḥkhe same kṛtvā
lābhālābhau jayājayau
tato yuddhāya yujyasva
naivaṁ pāpam avāpsyasi
sukha — laimėje; duḥkhe — ir kančioje; same — pusiausvyroje; kṛtvā — taip elgdamasis; lābha-alābhau — ir gavęs, ir netekęs; jaya-ajayau — pasiekęs pergalę ir pralaimėjęs; tataḥ — nuo šios akimirkos; yuddhāya — vardan kovos; yujyasva — užsiimk (kovok); na — niekada; evam — taip; pāpam — atoveikį už nuodėmes; avāpsyasi — tu gausi.
Kovoki dėl pačios kovos ir nesirūpink nei laime, nei kančia, nei praradimu, nei įgijimu, nei pergale, nei pralaimėjimu. Šitaip niekada neužsitrauksi nuodėmės.
KOMENTARAS: Dabar Viešpats Kṛṣṇa tiesiai sako, kad Arjuna turi kautis dėl kovos, kurios trokšta Pats Kṛṣṇa. Krṣṇos sąmonės veikloje nepaisoma nei džiaugsmo ar skausmo, nei įgijimo ar naudos, nei pergalės ar pralaimėjimo. Daryti viską Kṛṣṇos vardan – tai transcendentinė sąmonė, veikiant su tokia sąmone materiali veikla nesukelia jokio atoveikio. Tas, kuris veikia siekdamas asmeninio juslinio pasitenkinimo – ar skatinamas dorybės, ar iš aistros – susilauks geresnio ar blogesnio atoveikio už savo veiksmus. Bet visiškai atsidavęs Viešpačiui žmogus, kuris veikia įsisąmoninęs Kṛṣṇą, daugiau niekam nebeskolingas ir nieko neprivalo – priešingai, negu įprastai veikiantis. Pasakyta:
devarṣi-bhūtāpta-nṛṇāṁ pitṝṇāṁ
na kiṅkaro nāyam ṛṇī ca rājan
sarvātmanā yaḥ śaraṇaṁ śaraṇyaṁ
gato mukundaṁ parihṛtya kartam
„Kiekvienas, kuris atmetė kitas pareigas ir visiškai atsidavė Kṛṣṇai, Mukundai, daugiau niekam nebeskolingas ir niekuo neįpareigotas nei pusdieviams, nei išminčiams, nei paprastiems žmonėms, nei žmonijai, nei giminaičiams, nei protėviams.“ (SB 11.5.41) Šiuo posmu Kṛsṇa bendrais bruožais nusako Arjunai tai, apie ką išsamiau kalbės tolesniuose posmuose.