No edit permissions for Lithuanian

TEXT 66

nāsti buddhir ayuktasya
na cāyuktasya bhāvanā
na cābhāvayataḥ śāntir
aśāntasya kutaḥ sukham

na asti — negali būti; buddhiḥ — transcendentinis intelektas; ayuktasya — to, kuris nesusijęs (su Kṛṣṇoṣ sąmone); na — ne; ca — ir; ayuktasya — neturinčio Kṛṣṇos sąmonės; bhāvanā — sutelktas protas (laimėje); na — ne; ca — ir; abhāvayataḥ — neįsitvirtinusio; śāntiḥ — ramybė; aśāntasya — neramiam; kutaḥ — kur; sukham — laimė.

Kas [per Kṛṣṇos sąmonę] nesusijęs su Aukščiausiuoju, tas neturi nei transcendentinio intelekto, nei sutelkto proto – o be jų neįmanoma ramybė. O be ramybės ar galima laimė?

KOMENTARAS: Neišsiugdžiusiam Kṛṣṇos sąmonės ramybė nepasiekiama. Tai patvirtinama penktame skyriuje (5.29) – tikrąją ramybę tegalima patirti suvokus, kad visais teigiamais aukų atnašavimo ir askezės rezultatais mėgaujasi tiktai Kṛṣṇa, kad Jis – visų visatos apraiškų savininkas ir tikrasis visų gyvųjų esybių draugas. Todėl to, kuris neišsiugdė Kṛṣṇos sąmonės, protas neranda galutinio tikslo. Nerimastis kankina, kai nežinomas galutinis tikslas, o kai tampa aišku, kad Kṛṣṇa yra besimėgaujantis subjektas, visa ko savininkas ir visų mūsų draugas – tada, protui nurimus, galima patirti ramybę. Todėl nesiejantis savo veiklos su Kṛṣṇa iš tikrųjų visada būna nelaimingas ir neturi ramybės, net jeigu jam ir pavyksta sukurti ramybės bei dvasinio tobulėjimo regimybę. Jau pati Kṛṣṇos sąmonė – ramybės buveinė, kurią galima pasiekti tiktai per ryšį su Kṛṣṇa.

« Previous Next »