No edit permissions for Lithuanian

TEXT 72

eṣā brāhmī sthitiḥ pārtha
naināṁ prāpya vimuhyati
sthitvāsyām anta-kāle ’pi
brahma-nirvāṇam ṛcchati

eṣā — tai; brāhmī — dvasinė; sthitiḥ — padėtis; pārtha — o Pṛthos sūnau; na — niekada; enām — ją; prāpya — pasiekęs; vimuhyati — žmogus paklysta; sthitvā — būdamas; asyām — joje; anta-kāle — gyvenimo pabaigoje; api — taip pat; brahma-nirvāṇam — dvasinę Dievo karalystę; ṛcchati — pasiekia.

Šitoks yra dvasinio ir dieviško gyvenimo kelias. Stojęs į tą kelią žmogus nepaklysta. Jeigu žmogus yra tame kelyje net mirties valandą, jis gali pasiekti Dievo karalystę.

KOMENTARAS: Pasiekti Kṛṣṇos sąmonę, dievišką gyvenimą, galima išsyk, akimirksniu, bet galima prie tokio būties būvio nepriartėti ir po milijonų gimimų. Svarbiausia, ar mes tai suprantame ir pripažįstame. Atsiduodamas Kṛṣṇai Khaṭvāṅga Mahārāja pasiekė tą būties būvį likus vos kelioms minutėms iki mirties. Nirvāṇa – tai materialistinio gyvenimo proceso nutraukimas. Budistų filosofija teigia, kad pasibaigus materialiam gyvenimui laukia tuštuma, tačiau „Bhagavad-gītā“ moko kitaip. Pasibaigus materialiam gyvenimui prasideda tikrasis gyvenimas. Primityvus materialistas apsiriboja mintimi, kad derėtų sustabdyti tokią materialistinę gyvenseną, tačiau dvasiškai pažengusieji supranta, kad materialiam gyvenimui pasibaigus prasideda kitas gyvenimas. Jeigu pavyksta įsisąmoninti Kṛṣṇą dar prieš gyvenimo pabaigą, iš karto pasiekiama brahma-nirvāṇos stadija. Dievo karalystė ir pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui niekuo nesiskiria. Kadangi ir Dievo karalystė, ir pasiaukojimo tarnystė yra absoliučios, tai tarnauti Viešpačiui su transcendentine meile tolygu laimėti dvasinę karalystę. Materialaus pasaulio veiklos tikslas – siekti juslinio pasitenkinimo, o dvasinio pasaulio veikla vyksta su Kṛṣṇos sąmone. Įgyti Kṛṣṇos sąmonę dar šiame gyvenime – tai tuojau pat pasiekti Brahmaną. Neabejotina, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus jau įžengė į Dievo karalystę.

Brahmanas yra tiesioginė materijos priešingybė. Todėl brāhmī sthiti reiškia „anapus materialios veiklos“. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui „Bhagavad-gītoje“ yra traktuojama kaip išsivadavimo stadija (sa gūṇān samatītyaitān brahma-bhūyāya kalpate). Taigi brāhmī-sthiti – tai išsivadavimas iš materijos nelaisvės.

Śrīla Bhaktivinoda Thākura reziumavo, kad antrasis „Bhagavad-gītos“ skyrius glaustai perteikia visos knygos turinį. „Bhagavad-gītoje“ aptariama karma-yoga, jñāna-yoga ir bhakti-yoga. Antrame skyriuje nuodugniai apibūdinta karma-yoga ir jñāna-yoga, taip pat trumpai paliesta bhakti-yoga – taigi apžvelgtas visos knygos turinys.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti antrąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Gītos turinio apžvalga“.

« Previous