TEXT 10
saha-yajñāḥ prajāḥ sṛṣṭvā
purovāca prajāpatiḥ
anena prasaviṣyadhvam
eṣa vo ’stv iṣṭa-kāma-dhuk
saha — drauge su; yajñāḥ — aukų atnašomis; prajāḥ — kartas; sṛṣṭvā — sukūręs; purā — senovėje; uvāca — tarė; prajā-patiḥ — būtybių Viešpats; anena — jos dėka; prasaviṣyadhvam — vis labiau klestėkite; eṣaḥ — ši; vaḥ — jūsų; astu — tebūnie; iṣṭa — visų troškimų; kāma-dhuk — išpildytoja.
Pasaulio kūrimo pradžioje visų būtybių Viešpats sukūrė žmones ir pusdievius su aukų atnašomis Viṣṇu ir palaimino juos tardamas: „Būkite laimingi šia yajña [aukos atnaša], nes ji suteiks jums visus trokštamus dalykus, reikalingus laimingai gyventi bei išsivaduoti.“
KOMENTARAS: Visų būtybių Viešpats (Viṣṇu) sukuria materialų pasaulį tam, kad suteiktų sąlygotoms sieloms galimybę grįžti namo – atgal pas Dievą. Materiali gamta sąlygoja visas materialios kūrinijos gyvąsias esybes, nes jos užmiršo savo ryšį su Viṣṇu, arba Kṛṣṇa, Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Vedų nurodymai yra skirti padėti mums suprasti tą amžiną ryšį, arba kaip teigia „Bhagavad-gītā“: vedaiś ca savair aham eva vedyaḥ. Viešpats sako, jog Vedų tikslas – pažinti Jį. O vienas Vedų himnų skelbia: patiṁ viśvasyātmeśvaram. Iš to matyti, kad gyvųjų esybių Viešpats yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Viṣṇu. Beje, ir „Śrīmad-Bhāgavatam“ (2.4.20) Śrīla Śukadeva Gosvāmis daug kartų vadina Viešpatį pati:
śriyaḥ patir yajña-patiḥ prajā-patir
dhiyāṁ patir loka-patir dharā-patiḥ
patir gatiś cāndhaka-vṛṣṇi-sātvatāṁ
prasīdatāṁ me bhagavān satāṁ patiḥ
Prajā-pati – tai Viešpats Viṣnu, kuris yra visų gyvųjų būtybių, visų pasaulių, visų grožybių Viešpats ir visų mūsų gynėjas. Viešpats sukūrė materialų pasaulį, kad sąlygotos sielos išmoktų atlikti yajñas (aukų atnašas), skirtas patenkinti Viṣṇu, ir patogiai, be rūpesčių gyventų materialiame pasaulyje, o susidėvėjus jų materialiems kūnams eitų į Dievo karalystę. Štai visa sąlygotos sielos veiklos programa. Atlikdamos yajñas sąlygotos sielos tolydžio įsisąmonina Kṛṣṇą ir tampa visiškai dievotos. Kali amžiuje Vedų raštai rekomenduoja saṅkīrtana-yajñą (Dievo vardų giedojimą). Šį transcendentinį metodą įdiegė Viešpats Caitanya, norėdamas išgelbėti visus mūsų laikų žmones. Saṅkīrtana-yajña ir Kṛṣṇos sąmonė puikiai dera viena prie kitos. Apie bhaktu apsireiškusį Viešpatį Kṛṣṇą, Viešpatį Caitanyą, užsimenama „Śrīmad-Bhāgavatam“ (11.5.32), ypač siejant Jį su saṅkīrtana-yajña:
kṛṣṇa-varṇaṁ tviṣākṛṣṇaṁ
sāṅgopāṅgāstra-pārṣadam
yajñaiḥ saṅkīrtana-prāyair
yajanti hi su-medhasaḥ
„Kali amžiuje visi išmintimi apdovanoti žmonės saṅkīrtana-yajña garbina Viešpatį, lydimą bendražygių.“ Kali amžiuje nelengva atlikti kitas Vedų raštų nurodytas yajñas, o štai saṅkīrtana-yajña nesudėtinga ir išaukštinta, pravarti visiems tikslams. Ji rekomenduojama ir „Bhagavad-gītoje“ (9.14).