TEXT 26
na buddhi-bhedaṁ janayed
ajñānāṁ karma-saṅginām
joṣayet sarva-karmāṇi
vidvān yuktaḥ samācaran
na — ne; buddhi-bhedam — proto drumstimą; janayet — jis turi kelti; ajñānām — kvailių; karma-saṅginām — prisirišusių prie karminės veiklos; joṣayet — jis turi susieti; sarva — visus; karmāni — darbus; vidvān — išmintingasis; yuktaḥ — užsiėmęs; samācaran — praktikuojantis.
Nenorėdamas drumsti proto neišmanėliams, prisirišusiems prie nurodytos veiklos rezultatų, išmintingasis neturi jų skatinti mesti darbą; veikiau, dirbdamas pasiaukojimo dvasia, jis turėtų įtraukti juos į plačiausią veiklą [siekdamas tolydžio ugdyti jų Kṛṣṇos sąmonę].
KOMENTARAS: Vedaiś ca sarvair aham eva vedyaḥ. Toks visų vediškųjų ritualų tikslas. Ritualai, aukų atnašavimai, visa tai, kas yra Vedose, kartu su nurodymais materialiai veiklai – skirta pažinti Kṛṣṇą, galutinį gyvenimo tikslą. Kadangi sąlygotoms sieloms be juslinio pasitenkinimo niekas daugiau nerūpi, tai ir Vedas jos studijuoja vien tuo tikslu. Tačiau jei karminę veiklą ir juslinį pasitenkinimą reguliuoja Vedų ritualai, tai įgalina palengva pakilti iki Kṛṣṇos sąmonės. Todėl dvasiškai susivokusi, Kṛṣṇą įsisąmoninusi siela neturėtų kliudyti veikti kitoms sieloms ar drumsti jų ramybę, bet privalo savo pavyzdžiu rodyti, kaip galima savo veiklos vaisius panaudoti tarnaujant Kṛṣṇai. Mokytas, Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus veikia taip, kad dirbantys dėl juslinio pasitenkinimo tamsuoliai galėtų išmokti tinkamai elgtis ir gyventi. Taigi, nereikėtų trikdyti neišmanėlių veiklos, tačiau net ir nedaug Kṛṣṇą įsisąmoninusį žmogų galima iš karto užimti tarnyste Viešpačiui, neieškant kitų Vedose rekomenduojamų metodų. Tokiam laimingajam nereikia atlikti Vedose nurodytų ritualų, nes tiesioginiu Kṛṣṇos sąmonės metodu jis gauna viską, ką pelnytų vykdydamas nurodytas pareigas.