TEXT 15
yuñjann evaṁ sadātmānaṁ
yogī niyata-mānasaḥ
śāntiṁ nirvāṇa-paramāṁ
mat-saṁsthām adhigacchati
yuñjan — praktikuodamas; evam — kaip aprašyta aukščiau; sadā — nuolatos; ātmānam — kūną, protą ir sielą; yogī — mistikas transcendentalistas; niyata- mānasaḥ — suvaldytu protu; śāntim — ramybę; nirvāṇa-paramām — materialios būties nutraukimą; mat-saṁsthām — dvasinį dangų (Dievo karalystę); adhigacchati — pasiekia.
Taip nuolatos kontroliuodamas kūną, protą ir veiklą, transcendentalistas mistikas – jo protas jau suvaldytas – nutraukia materialią egzistenciją ir pasiekia Dievo karalystę [Kṛṣṇos buveinę].
KOMENTARAS: Galutinis yogos praktikos tikslas dabar visiškai aiškus. Yogos praktikos tikslas nėra kokių nors materialių dalykų siekimas. Jos užduotis – nutraukti materialią būtį. Pasak „Bhagavad-gītos“, tas, kuris nori pagerinti sveikatą ar siekia materialių tobulumų, nėra yogas. Materialios būties nutraukimas visiškai nereiškia, kad patenkama į „tuštumą“. „Tuštuma“ – tai tik mitas. Niekur visoje Viešpaties kūrinijoje nerasime tuštumos. Priešingai, materialios būties nutraukimas suteikia galimybę patekti į dvasinį dangų, Viešpaties buveinę. „Bhagavad-gītoje“, be to, aiškiai sakoma, kad Viešpaties buveinė – tai pasaulis, kur nereikia nei saulės, nei mėnulio, nei elektros. Visos dvasinės karalystės planetos šviečia pačios iš savęs, kaip materialaus dangaus saulė. Dievo karalystė yra visur, tačiau tiktai dvasinis dangus ir dvasinės planetos vadinamos paraṁ dhama – aukščiausiomis buveinėmis.
Tikrasis yogas, iki galo suvokiantis Viešpatį Kṛṣṇą – kaip čia aiškiai sako Patsai Viešpats (mat-cittaḥ, mat-paraḥ, mat-saṁsthām), – atranda tikrąją ramybę ir galiausiai pasiekia aukščiausią Jo buveinę – Kṛṣṇaloką, dar vadinamą Goloka Vṛndāvana. „Brahma-saṁhitoje“ (5.37) aiškiai pasakyta: goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ – Viešpats, nors visada gyvena Golokoje – Savo buveinėje, Savo aukštesniųjų dvasinių energijų dėka Jis yra ir viską persmelkiantis Brahmanas, ir lokalizuota Paramātmā. Niekas negali pasiekti dvasinio dangaus (Vaikuṇṭhos) arba įžengti į amžiną Viešpaties buveinę (Goloką Vṛndāvaną), teisingai nesuvokęs Kṛṣṇos bei Jo pilnutinės ekspansijos – Viṣṇu. Vadinasi, žmogus, veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, yra tobulas yogas, nes jo mintis užvaldė Kṛṣṇos žygiai (sa vai manaḥ kṛṣṇa- padāravindayoh). Iš Vedų sužinome ir tai, kad „ištrūkti iš gimimo ir mirties rato galima tik suvokus Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Kṛṣṇą“ – tam eva viditvāti mṛtyum eti („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 3.8). Kitaip sakant, yogos sistemos tobulumas – tai išsivadavimas iš materialios būties, o ne sugebėjimas rodyti kokias magiškas išdaigas ar gimnastikos triukus ir kvailinti naivuolius.