TEXT 26
yato yato niścalati
manaś cañcalam asthiram
tatas tato niyamyaitad
ātmany eva vaśaṁ nayet
yataḥ yataḥ — kad ir kur; niścalati — tikrai nuklystų; manaḥ — protas; cañcalam — permainingas; asthiram — nepastovus; tataḥ tataḥ — iš ten; niyamya — valdant; etat — jis; ātmani — savojo „aš“; eva — tikrai; vaśam — valdžion; nayet — turi būti sugrąžintas.
Kad ir kur nuklystų iš prigimties permainingas, nepastovus protas, būtina jį grąžinti savojo „aš“ valdžion.
KOMENTARAS: Protas yra permainingos ir nepastovios prigimties. Tačiau save pažinęs yogas turi valdyti protą, o ne protas jį. Kas pažabojo protą, taigi ir jusles, vadinamas gosvāmiu, ar svāmiu, o savojo proto vergas vadinamas go-dāsa – juslių tarnu. Gosvāmis žino, kokia iš tikrųjų turėtų būti juslinė laimė. Transcendentinė juslinė laimė – tai būsena, kai juslės tarnauja Hṛṣīkeśai, t.y. aukščiausiajam juslių šeimininkui – Kṛṣṇai. Tarnystė Kṛṣṇai išgrynintais jutimais vadinasi Kṛṣṇos sąmone. Taip galima visiškai suvaldyti jusles. Maža to, toks yra aukščiausias yogos praktikos tobulumas.