TEXT 33

KOMENTARAS: Šiame posme Arjuna atmeta Viešpaties Kṛṣṇos pasiūlytą misticizmo sistemą, kurią Kṛṣṇa pradėjo dėstyti žodžiais śucau deśe ir baigė – yogī paramaḥ, nes jaučia, kad jos neįveiks. Dabartiniame Kali amžiuje paprastam žmogui neįmanoma palikti namus, išeiti į kalnus ar džiungles ir ten atsidėti yogai. Charakteringas šio amžiaus bruožas – nuožmi kova už būvį, o gyvenimas itin trumpas. Žmonėms beveik nerūpi savęs pažinimas, jie vengia net paprastų ir praktiškų priemonių, o ką jau kalbėti apie sudėtingą yogos sistemą, kuri nustato gyvenimo būdą, nurodo sėdėjimo pozą bei vietą ir reikalauja atitraukti protą nuo materialios veiklos. Kaip praktiškas žmogus, Arjuna suprato, kad tokia yogos sistema ne jo jėgoms, nors jis ir buvo dosniai apdovanotas įvairiomis malonėmis. Arjuna buvo kilęs iš karališkos šeimos ir pasižymėjo daugeliu kilnių savybių. Jis buvo didis karys, gavęs ilgaamžiškumą, o svarbiausia, artimiausias Aukščiausiojo Dievo Asmens, Viešpaties Kṛṣṇos, draugas. Prieš penkis tūkstančius metų Arjuna turėjo kur kas palankesnes sąlygas, negu mes dabar, ir vis dėlto jis atsisakė tokios yogos sistemos. Tiesą sakant, istoriniuose šaltiniuose net neužfiksuota, kad Arjuna kada nors būtų mėginęs ją praktikuoti. Todėl reikia manyti, kad plačiai praktikuoti Kali amžiuje šią yogos sistemą yra neįmanoma. Žinoma, vienam kitam, bet labai retam žmogui ji įkandama, tačiau paprastiems žmonėms ši yogos sistema neįveikiama. Jei tokia padėtis buvo jau prieš penkis tūkstančius metų, ką jau kalbėti apie šiandieną? Žmonės, imituojantys šią yogą įvairiose yogos „mokyklose“ bei „draugijose“, nors ir patenkinti savimi, iš tikrųjų tik tuščiai švaisto laiką. Jie nė nenumano, koks tikrasis yogos tikslas.