TEXT 28
yeṣāṁ tv anta-gataṁ pāpaṁ
janānāṁ puṇya-karmaṇām
te dvandva-moha-nirmuktā
bhajante māṁ dṛḍha-vratāḥ
yeṣām — kurių; tu — tačiau; anta-gatam — su šaknimis išrauta; pāpam — nuodėmė; janānām — žmonių; puṇya — doringa; karmaṇām — kurių ankstesnė veikla; te — jie; dvandva — iš dualizmo; moha — iliuzijos; nirmuktāḥ — ištrūkę; bhajante — su pasiaukojimu tarnauja; mām — Man; dṛḍha-vratāḥ — su ryžtu.
Žmonės, kurie atliko dorus darbus praeituose gyvenimuose ir šį gyvenimą gyvena dorai, tie, kurie su šaknimis išrovė nuodėmes, nepasiduoda priešybių iliuzijai ir ryžtingai atsideda tarnauti Man.
KOMENTARAS: Posmas kalba apie tuos, kurie jau verti pakilti į transcendentinį lygį. Nusidėjėliams, ateistams, kvailiams ir apgavikams labai sunku įveikti troškimo ir neapykantos dualizmą. Tik tie, kurie visą gyvenimą laikėsi reguliuojamų religijos principų, gyveno dorai ir nugalėjo atoveikį už nuodėmes, gali pasiaukoję tarnauti ir palengva pasikelti iki gryno Aukščiausiojo Dievo Asmens pažinimo. Medituodami Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tolydžio jie panyra į transą. Taip kylama į dvasinį lygmenį. Tai įmanoma pasiekti atliekant Kṛṣṇos sąmonės veiklą ir bendraujant su tyrais bhaktais, nes bendravimas su tyrais bhaktais padeda atsikratyti iliuzijos.
„Śrīmad-Bhāgavatam“ (5.5.2) teigiama, jog nuoširdžiai norintis išsivaduoti turi tarnauti bhaktams (mahat-sevāṁ dvāram āhur vimukteḥ), o tas, kuris bendrauja su materialistais, eina į tamsiausią egzistencijos sritį (tamo-dvāraṁ yoṣitāṁ saṅgi-saṅgam). Turėdami vieną tikslą – išgydyti sąlygotas sielas nuo iliuzijos, Viešpaties bhaktai išvaikšto žemę skersai ir išilgai. Impersonalistai nežino, kad užmiršę savo prigimtinį būvį – savo pavaldumą Aukščiausiajam Viešpačiui, jie smarkiai nusižengia Dievo įstatymams. Kol vėl neužimsime savo prigimtinės padėties, tol neįstengsime suvokti Aukščiausiojo Asmens ir ryžtingai atsidėti transcendentinei meilės tarnystei.