TEXT 27
icchā-dveṣa-samutthena
dvandva-mohena bhārata
sarva-bhūtāni sammohaṁ
sarge yānti paran-tapa
icchā — iš troškimo; dveṣa — ir iš neapykantos; samutthena — kilusio; dvandva — dualizmo; mohena — suklaidintos; bhārata — o Bharatos aini; sarva — visos; bhūtāni — gyvosios esybės; sammoham — į paklydimą; sarge — gimdamos; yānti — eina; parantapa — o priešų nugalėtojau.
O Bharatos aini, o priešų nugalėtojau, visos gyvosios esybės gimsta apimtos iliuzijos, suklaidintos priešybių, kylančių iš troškimo ir neapykantos.
KOMENTARAS: Tikroji, prigimtinė gyvosios esybės padėtis – paklusti Aukščiausiajam Viešpačiui, kuris įkūnija gryną žinojimą. Suklaidintą ir atsitraukusią nuo gryno žinojimo gyvąją būtybę užvaldo iliuzinė energija ir ji nebegali suvokti Aukščiausiojo Dievo Asmens. Iliuzinė energija pasireiškia troškimo ir neapykantos dualizmu. Troškimų ir neapykantos valdomi neišmanėliai užsigeidžia susivienyti su Aukščiausiuoju Viešpačiu ir pavydi Kṛṣṇai Aukščiausiojo Dievo Asmens padėties. Tyri bhaktai, kurių nepaklaidino ir neužteršė troškimas ir neapykanta, supranta, kad Viešpats Kṛṣṇa apsireiškia per Savo vidines galias, bet dualizmo ir nežinojimo paklaidintieji mano, kad Aukščiausiąjį Dievo Asmenį sukūrė materialios energijos. Štai čia jų bėda. Būdinga, kad paklydėliai gyvena draskomi priešybių: garbė ir nešlovė, vargas ir laimė, moteris ir vyras, gėris ir blogis, malonumas ir skausmas etc. Jie galvoja: „Štai mano žmona, štai mano namai, aš esu šių namų šeimininkas, aš – tos moters vyras.“ Tokių priešybių forma ir reiškiasi iliuzija. Priešybių suklaidinti žmonės visai sukvailėja ir todėl negali suvokti Aukščiausiojo Dievo Asmens.