No edit permissions for Lithuanian

TEXT 4

bhūmir āpo ’nalo vāyuḥ
khaṁ mano buddhir eva ca
ahaṅkāra itīyaṁ me
bhinnā prakṛtir aṣṭadhā

bhūmiḥ — žemė; āpaḥ — vanduo; analaḥ — ugnis; vāyuḥ — oras; kham — eteris; manaḥ — protas; buddhiḥ — intelektas; eva — tikrai; ca — ir; ahaṅkāraḥ — klaidinga savimonė; iti — taip; iyam — visos šios; me — Mano; bhinnā — atsietos; prakṛtiḥ — energijos; aṣṭadhā — aštuonios.

Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir klaidinga savimonė – visi šie aštuoni pradmenys sudaro Mano atsietas materialias energijas.

KOMENTARAS: Dievo mokslas analizuoja Dievo ir įvairių Jo energijų prigimtinį būvį. Materiali gamta vadinama prakṛti, arba Viešpaties, egzistuojančio įvairiomis puruṣos inkarnacijomis (ekspansijomis), energija. „Sātvata-tantra“ apie tai sako:

viṣṇos tu trīṇi rūpāṇi
puruṣākhyāny atho viduḥ
ekaṁ tu mahataḥ sraṣṭṛ
dvitīyaṁ tv aṇḍa-saṁsthitam
tṛtīyaṁ sarva-bhūta-sthaṁ
tāni jñātvā vimucyate

„Materialiam pasauliui kurti pilnutinė Viešpaties Kṛṣṇos ekspansija įgyja tris Viṣṇu pavidalus. Pirmasis Viṣṇu, Mahā-Viṣṇu, kuria visuminę materijos energiją, vadinamą mahat-tattva. Antrasis – Garbhodakaśāyī Viṣṇu, įeina į visas visatas, kad kiekvienoje jų sukurtų įvairovę. O trečiasis – Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu, pasklinda po visas visatas kaip visa persmelkianti Supersiela, Paramātma. Ji glūdi netgi atomuose. Tas, kuris suvokia šiuos tris Viṣṇu, ištrūksta iš materijos pinklių.“

Šis materialus pasaulis – tai laikinas vienos iš Viešpaties energijų pasireiškimas. Materialaus pasaulio vyksmą valdo trys Viṣṇu – Viešpaties Kṛṣṇos ekspansijos. Tie trys puruṣos vadinami inkarnacijomis. Paprastai tas, kuris neišmano Dievo (Kṛṣṇos) mokslo, galvoja, kad materialusis pasaulis skirtas gyvosioms esybėms mėgautis, kad jos yra puruṣos – materialios energijos priežastys, valdovės ir ja besimėgaujantys subjektai. Anot „Bhagavad-gītos“, tokia ateistinė išvada visiškai neteisinga. Aptariamasis posmas tvirtina, kad pirminė materialios reiškinijos priežastis – tai Kṛṣṇa. Apie tai liudija ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Materialios reiškinijos sudedamosios dalys – tai atsietos Viešpaties energijos. O brahmajyoti, galutinis impersonalistų tikslas – tai dvasinė energija, veikianti dvasiniame danguje. Brahmajyoti nėra dvasinės įvairovės, kuri būdinga Vaikuṇṭhalokoms, bet impersonalistai ją laiko amžinu galutiniu tikslu. Paramātmos manifestacija irgi yra laikina, Ji – visa persmelkiantis Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu aspektas. Paramātmos manifestacija neturi amžinos egzistencijos dvasiniame pasaulyje. Todėl tikroji Absoliuti Tiesa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Jis – visų energijų šaltinis, Asmuo, valdantis įvairias atsietas bei vidines energijas.

Jau minėta, kad materialią energiją sudaro aštuonios pagrindinės apraiškos. Iš jų pirmosios penkios – žemė, vanduo, ugnis, oras ir erdvė – vadinamos penkiais gigantiškais, arba grubiaisiais kūriniais; prie tų apraiškų dar reikia priskirti penkis juslių objektus. Tai – materialus garsas, lytėjimas, pavidalas, skonis ir kvapas. Materialus mokslas nagrinėja tik šias dešimt kategorijų ir daugiau nieko, o kitų trijų – proto, intelekto bei klaidingos savimonės – materialistai nepaiso. Protinį darbą dirbančių filosofų žinojimas irgi netobulas, nes jie nepažįsta pirminio šaltinio – Kṛṣṇos. Klaidinga savimonė (besireiškianti sąvokomis „aš“, „mano“) – fundamentalus materialios būties pagrindas, ji apima dešimt jutimo organų, skirtų materialiai veiklai. Intelektas nurodo visuminę materijos kūriniją, vadinamą mahat- tattva. Taigi aštuonios atsietos Viešpaties energijos suformuoja dvidešimt keturis materialaus pasaulio pradmenis, kurie yra ateistinės sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas. Šie pradmenys pagal savo kilmę yra nuo Kṛṣṇos atsieti Jo energijų dariniai, o menką žinių kraitį turintys sāṅkhyos filosofai ateistai nežino, kad Kṛṣṇa – visų priežasčių priežastis. Sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas tėra išorinės Kṛṣṇos energijos apraiškos, kurias aprašo „Bhagavad-gīta“.

« Previous Next »