TEXT 13
oṁ ity ekākṣaraṁ brahma
vyāharan mām anusmaran
yaḥ prayāti tyajan dehaṁ
sa yāti paramāṁ gatim
oṁ — raidžių junginį oṁ (oṁkārą); iti — taip; eka-akṣaram — vieną skiemenį; brahma — absoliutų; vyāharan — tardamas; mām — Mane (Kṛṣṇą); anusmaran — atmindamas; yaḥ — kas tik; prayāti — išeina; tyajan — palikdamas; deham — šį kūną; saḥ — jis; yāti — pasiekia; paramām — aukščiausią; gatim — tikslą.
Jeigu žmogus praktikuoja šią yogą ir taria šventą skiemenį oṁ – tobuliausią raidžių junginį, o atsiskirdamas nuo kūno galvoja apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, jis tikrai pasieks dvasines planetas.
KOMENTARAS: Čia aiškiai pasakyta, kad oṁ, Brahmanas ir Viešpats Kṛṣṇa nėra kažkas skirtinga. Oṁ – tai beasmenė garsinė Kṛṣṇos reprezentacija, tuo tarpu Hare Kṛṣṇa garsas apima ir garsą oṁ. Šventraščiai kuo aiškiausiai rekomenduoja šiame amžiuje kartoti Hare Kṛṣṇa mantrą. Tad jei žmogus gyvenimo pabaigoje paliks kūną kartodamas Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, jis tikrai pasieks vieną iš dvasinių planetų. Kokia bus toji planeta, priklauso nuo jo pasirinktos praktikos. Kṛṣṇos bhaktai eina į Kṛṣṇos planetą, Goloką Vṛndāvaną. Personalistų laukia begalinė daugybė kitų dvasinio dangaus planetų, vadinamų Vaikuṇṭhos planetomis, tuo tarpu impersonalistai pasilieka brahmajyoti.