TEXT 22
puruṣaḥ sa paraḥ pārtha
bhaktyā labhyas tv ananyayā
yasyāntaḥ-sthāni bhūtāni
yena sarvam idaṁ tatam
puruṣaḥ — Aukščiausiasis Asmuo; saḥ — Jis; paraḥ — Aukščiausiasis, už kurį nėra nieko aukštesnio; pārtha — o Pṛthos sūnau; bhaktya — pasiaukojimo tarnyste; labhyaḥ — gali būti pasiektas; tu — tačiau; ananyayā — besąlygiška, nenukrypstama; yasya — kurio; antaḥ-sthāni — viduje; bhūtāni — visa ši materiali kūrinija; yena — kurio; sarvam — visa; idam — ką tik mes galime pamatyti; tatam — persmelkta.
Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, už kurį nieko nėra aukštesnio, galima pasiekti tik per besąlygišką pasiaukojimą. Nors Jis ir neapleidžia Savo buveinės, Jis persmelkia viską ir viskas glūdi Jame.
KOMENTARAS: Posmas aiškiai sako, kad aukščiausias tikslas – Aukščiausiojo Asmens Kṛṣṇos buveinė, iš kurios negrįžtama. „Brahma-saṁhitā“ aukščiausią buveinę vadina ānanda-cinmaya-rasa kraštu, kur viskas trykšta dvasine palaima. Visa jos įvairovė turi dvasinės palaimos kokybę – joje nėra nieko materialaus. Ta įvairovė – tai Paties Aukščiausiojo Dievo dvasinė ekspansija, nes, kaip jau buvo aiškinta septintame skyriuje, ji sudaryta tik iš dvasinės energijos. O materialųjį pasaulį Viešpats persmelkia Savo materialia energija, nors Savo aukščiausios buveinės Jis niekada neapleidžia. Taigi Savo dvasinės ir materialios energijos dėka Jis esti visur – tiek materialiose, tiek dvasinėse visatose. Yasyāntaḥ-sthāni reiškia, kad Jis palaiko viską, kas egzistuoja Jo dvasinėje ir materialioje energijose. Tomis dviem energijomis Viešpats persmelkia viską.
Posmo žodis bhaktyā nurodo, kad įžengti į aukščiausią Kṛṣṇos buveinę arba į nesuskaitomas Vaikuṇṭhos planetas galima tik bhakti – pasiaukojimo tarnystės dėka. Joks kitas procesas nepadės pasiekti tos aukščiausios buveinės. Vedos („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 3.2) irgi aprašo Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir aukščiausią buveinę. Eko vaśī sarva-gaḥ kṛṣṇaḥ. Toje buveinėje viešpatauja vienas vienintelis Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Jo vardas – Kṛṣṇa. Jis – visų maloningiausia Dievybė, ir nors Jis ten vienas, tačiau išsiskleidžia milijonais pilnaverčių skleidinių. Vedos lygina Viešpatį su medžiu, kuris išlikdamas vienoje vietoje nokina daugybę vaisių, žydi ir keičia lapus. Pilnutinės Viešpaties ekspansijos, valdančios Vaikuṇṭhos planetas, yra keturrankės ir žinomos daugeliu vardų – Puruṣottama, Trivikrama, Keśava, Mādhava, Aniruddha, Hṛṣīkeśa, Saṅkarṣaṇa, Pradyumna, Śrīdhara, Vāsudeva, Dāmodara, Janārdana, Nārāyaṇa, Vāmana, Padmanābha etc.
„Brahma-saṁhitā“ (5.37) taip pat liudija, kad Viešpats, nors ir visada yra aukščiausioje buveinėje, Goloka Vṛndāvanoje, persmelkia viską, todėl viskas eina savo vaga (goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtah). Kaip sakoma Vedose („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.8): parāsya śaktir vividhaiva śrūyate/ svābhāvikī jñāna-bala-kriyā ca – nors Aukščiausiasis Viešpats yra labai toli, per Savo plačiai išsidriekusias energijas Jis sistemingai ir be mažiausio trūkumo tvarko visą materialų kosmosą.